Amerika keičia žemės ūkio politikos kursą

Gerovės veiksnys

Nebraskos ūkininkų federacijos prezidentas Markas McHargue'as su žmona Judi valdo įvairiapusį ūkį, kuriame augina kukurūzus ir sojų pupeles, naudodami tiek ekologiškus, tiek įprastus auginimo metodus, taip pat augina kiaules.

Ūkininkas interviu Amerikos ūkininkų federacijos portalui teigia, jog jo kelionės po šalį atvėrė akis į neįtikėtiną JAV žemės ūkio įvairovę: šalis užauginame beveik visas daržoves ir vaisius, kuriuos vartoja amerikiečiai, o šalies ūkininkai gali užauginti beveik viską, kas yra maisto prekių parduotuvių lentynose. Jis mano, kad  Amerikos gebėjimas būti nepriklausomai nuo maisto produktų importo yra labai svarbus šalies gerovės veiksnys.

„Mes gaminame beveik viską, ką šeimos visoje Amerikoje patiekia ant savo pietų stalo. Nors maistas gali būti perdirbtas ir atrodyti kitaip, kol vartotojai jį pamato parduotuvių lentynose, būtini baltymai, maistinės medžiagos ir kalorijos prasideda ūkyje. Ūkininkai yra įsipareigoję gaminti sveiką maistą ir turi dalyvauti diskusijoje apie maisto tiekimą, nes mes esame pačioje grandinės pradžioje“, - sako M. McHargue'as.

Politikų kalbos neramina

Ūkininkas įsitikinęs, jog politikos formuotojai turėtų pripažinti, kad šalies žemdirbiai gamina aukštos kokybės, maistingą maistą, naudodami tiek tradicinius, tiek ekologiškus metodus. Išsamūs universitetų ir kitų patikimų šaltinių tyrimai rodo, kad žemės ūkis gali pagerinti visuomenės sveikatą, o tiek tradiciniai, tiek ir ekologiškai auginami pasėliai prisideda prie geresnių sveikatos rezultatų Amerikoje, jeigu vartotojai renkasi subalansuotą mitybą.

„Bet kokios kalbos apie visišką perėjimą prie ekologinės gamybos mane neramina, nes tai sumažintų derlių, padidintų išlaidas ir apribotų prieigą prie produktų, ypač šeimoms, turinčioms ribotą biudžetą... Tokios priemonės kaip augalų apsaugos produktai palaiko tvarumą ir dirvožemio sveikatą, sudarydamos sąlygas dengiamiesiems augalams ir kenkėjų, kurie naikina pasėlius, naikinimui. Šių priemonių uždraudimas gali panaikinti dešimtmečių pažangą. Bet kokie politikos pokyčiai turėtų būti pagrįsti mokslu, atsižvelgti į realų poveikį ir į diskusiją įtraukti visas suinteresuotąsias šalis, ypač ūkininkus ir rančininkus“, - nerimauja ūkininkas.

Ekologinis politizavimas

Jo manymu, ekologiški ir įprasti pasėliai yra labai panašūs, įskaitant ir maistinę vertę: „Dažnai tai ta pati sėkla ir tas pats dirvožemis. Mes taip pat gyvename toje pačioje vietovėje, kurioje ūkininkaujame. Geriame tą patį vandenį. Valgome maistą, kurį užsiauginame. Taigi, žinoma, esame įsipareigoję gaminti saugius produktus. Ūkininkai ir gyvulininkystės ūkių savininkai taip pat veikia griežtai prižiūrimi tokių agentūrų kaip Maisto ir vaistų administracija, užtikrindami, kad tiek ekologišką, tiek įprastinį maistą gaminame saugiai“.

M. McHargue'as įsitikinęs, kad ekologinių produktų gamybos tema pernelyg politizuojama, kadangi ekologinės sistemos nesuteikia galimybės naudoti gamtos išteklių taip gerai, kaip tradicinis ūkininkavimas. Dar blogiau, kad jos riboja ūkininkų prieigą prie modernių technologijų, dėl to sumažėja derlius, padidėja sąnaudos ir kyla daugiau transportavimo bei sandėliavimo iššūkių.

„Mūsų ūkyje ekologiškiems pasėliams auginti reikia daugiau laiko ir išteklių, tačiau jie duoda mažiau derliaus. Mielai auginame kai kuriuos ekologiškus pasėlius, kad patenkintume paklausą, bet, būsiu atviras, jei pereitume prie ekologiškų produktų gamybos, turėtume mažiau maisto, mažiau pasirinkimo ir didesnes kainas. Tai kelia grėsmę maisto saugumui, o maisto saugumas yra nacionalinis saugumas. Politika, kuri įpareigotų 100 proc. ekologinį ūkininkavimą, turėtų labai realių nenumatytų pasekmių. Turime būti atsargūs, kad nepakenktume savo gebėjimui išmaitinti savo tautą ir pasaulį“, - konstatuoja ūkininkas.

Atlaisvina varžtus

Panašu, jog naujoji šalies administracija vis dažniau įsiklauso į panašius ūkininkų nuogąstavimus bei mintis. Antai JAV žemės ūkio sekretorė Brooke L. Rollins birželio 30 d. paskelbė, kad JAV Žemės ūkio departamentas (USDA) peržiūri Nacionalinės aplinkos politikos įstatymo (NEPA) „žaliuosius bei ekologinius“ reglamentus, siekdamas sumažinti nereikalingą biurokratiją, kuri naikina darbo vietas ir didina kainas amerikiečiams. Teigiama, jog ši reforma leidžia departamentui efektyviai teikti svarbiausias paslaugas ir finansavimą, kuriais remiasi Amerikos rančininkai, ūkininkai, miško kirtėjai ir kaimo bendruomenės, ir ištaiso žalą, padarytą dėl dešimtmečius trukusių nereikalingai ilgų ir sudėtingų NEPA reikalavimų, įskaitant ir mėginimus priversti žemdirbius ūkininkauti tik ekologiškai.

„...Dešimtmečius mus varžė pernelyg sudėtingi reglamentai. USDA atnaujina ir modernizuoja NEPA, kad projektai, kurie yra labai svarbūs mūsų miškų sveikatai ir kaimo Amerikos klestėjimui, nebūtų stabdomi ir atidėliojami metų metus. Daugybė naudingų ir sveiko proto infrastruktūros bei energetikos projektų buvo stabdomi ir atidėliojami teisminiuose ginčuose ir nesibaigiančiose peržiūrose. Per didelis reguliavimas NEPA procesą pavertė biurokratiniu Amerikos inovacijų žlugdymu“, – sakė B. L. Rollins.

USDA dabar siekia užtikrinti, kad NEPA procesas netrukdytų Amerikos laisvai prekybai dėl taip vadinamo „poveikio aplinkai“ ir supaprastina ūkininkų veiklą. USDA išleidžia vieną NEPA reglamentų rinkinį, kuris galioja visam departamentui, panaikindamas septynis iki šiol taikytus reglamentus, tad ūkius reguliuojančių dokumentų skaičius sumažėja 66 procentais.

Nutraukė žalingas programas

Be to, minėta JAV žemės ūkio sekretorė birželio viduryje paskelbė, kad USDA nutrauks daugiau nei 145 „įvairovės, lygybės ir įtraukties“ (DEI) išmokas, todėl bus sutaupyta daugiausia 148,6 mln. USD.

„Amerikos ūkininkų iškėlimas į pirmą vietą reiškia milijonų dolerių, švaistomų pabudusiai DEI propagandai, mažinimą. Vadovaujant prezidentui Trumpui, aš darau galą švaistymui, sukčiavimui ir piktnaudžiavimui, kurie nukreipia išteklius iš Amerikos ūkininkų, ir atkuriu sveiką protą bei fiskalinį valdymą JAV Žemės ūkio departamente“, – sakė B. L. Rollins.

Išties, ankstesnė administracija finansavo itin keistas programas, kaip antai „Socialiai nepalankioje padėtyje esančių ūkininkų švietimas ir įtraukimas į gamtosaugos praktiką“ arba „Naujo miesto miškininkystės modelio sukūrimas, siekiant aplinkosauginio teisingumo per teisingiau paskirstytas žaliąsias erdves“.

Akivaizdu, kad tokios ir panašios programos nieko bendro neturėjo su realiu žemės ūkiu bei ūkininkų poreikiais, o buvo inspiruotos liūdnai pagarsėjusio Europos Sąjungos „žaliojo kurso“ bei „įvairovės skatinimo“ politikos.

Parengė Ričardas Čekutis