Ūkininkas pakeitė tėvonijos kraštovaizdį

Gimtinės ir žemės trauka

Į tėvoniją Striukų k. inžinierius mechanikas G. Ališauskas su šeima atsikraustė 1989 m. Čia – jo senelių ir tėvų kraštas, kurio derlingose lygumose jie augino javus, laikė galvijus, iš vietinių žaliavų statė pastatus.

G. Ališausko šeima su trimis vaikais apsigyveno iš akmens ir molio pastatytame tėvų name ir pradėjo ūkininkauti. Iš pradžių laikė karves, augino avis, keletą žirgų.

Po kelerių metų ūkininkas G. Ališauskas pastatė erdvų mūrinį namą, po to pradėjo tvarkyti sodybos aplinką. Augalininkystės ūkis vis didėjo. Tolėliau nuo sodybos iškilo didžiulis gamybinis pastatas ir ūkiniai statiniai. Dabar ūkininkas dirba 600 ha, iš jų – 350 ha yra nuosavi plotai. Jo modernus augalininkystės ūkis yra vienas geriausių Pakruojo r., ūkyje diegiamos naujos technologijos.

Pažangus ūkis buvo ne kartą apdovanotas, tris kartus pelnė „Metų ūkio“ nominaciją. Sodyba buvo pripažinta gražiausiai tvarkoma visame regione.

„Ūkininko patarėjui“ G. Ališauskas pasakojo apie senelių ir tėvų skaudžius gyvenimo išbandymus. Pokario neramumai išdraskė senelio Jono Rimkevičiaus darbščią šeimą – į tremtį 1946 m. išvežė dukrą Teodorą ir sūnų Juozą. Tremtyje Teodora ištekėjo už Jono Ališausko. Gimė trys sūnūs: Algirdas, Kęstutis ir Gediminas. Į Lietuvą jie sugrįžo 1956 m. Gediminui tada buvo vos trys mėnesiai. Lietuvoje T. ir J. Ališauskams gimė dukra Romualda.

G. Ališauskas Striukų k. paveldėjo savo senelio J. Rimkevičiaus 36 ha dirbamos žemės, 1989 m. įkūrė savo ūkį. Sodyboje buvo išlikę senelio statyti pastatai. Iki šių dienų gerai išsilaikė 1936 m. ant aukštų akmeninių pamatų pastatyta molinė kiaulidė, kuri dabar tarnauja kaip sandėlis. Senelis grūdams laikyti 1940 m. pastatė klėtį, kurioje G. Ališauskas įkūrė kaimo buities etnografinį muziejų. Išliko 1933 m. įrengtas rūsys daržovėms laikyti. Arkliams ir karvėms molinis tvartas buvo pastatytas 1929 m. Išliko tik to tvarto durų arka ir akmeninių pamatų likučiai.

Laimei, sovietinių laikų melioracijos vajus nesunaikino didelės senovinės sodybos. Gedimino senelio J. Rimkevičiaus buvusi sodyba dabar yra pasikeitusi iš esmės – čia saugoma giminės istorija ir kuriama nauja aplinka. Sovietinius laikus mena netoli molinio sandėlio išrikiuota žemės dirbimo technika.

Lauko riedulių magija

Ūkininko G. Ališausko lydimi, ėjome pasigrožėti jo erdvia sodyba, kurioje sukurtos originalios akmenų ir gėlynų kompozicijos, alpinariumai, yra trys tvenkiniai, auga ąžuolų, liepų, beržų, pušų parkelis. Didžiulę erdvę puošia medžio skulptūros, daugybė lauko riedulių, kurie suvežti iš ūkininko dirbamų laukų. Gamtos dovanos – įvairių formų, skirtingų dydžių, spalvų ir ornamentų akmenys – yra sodybos puošmena.

Žemės gelmių dovanų ir žmogaus rankų sukurto grožio pasižiūrėti atvažiuoja turistai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Didelė ūkininko sodyba yra gėlynų, skulptūrų, alpinariumų, lauko riedulių muziejus po atviru dangumi. Visų dėmesį patraukia sodybos kieme stovintis didžiulis akmuo. ŪP pašnekovas tuoj patikslino, kad šis akmuo nėra pats didžiausias. Visai netoli prie dekoratyviųjų augalų prisišliejęs yra sodybos galiūnas – Drakonas, pats didžiausias akmuo.

Filosofiškai nusiteikęs ūkio šeimininkas paaiškino, kad pati svarbiausia sodybos vieta yra ant akmenų pakylos pastatyta originali skulptūra – kryžius „Bėgimas nuo savo likimo“, kurį sukūrė Saulius Zapalskis. ŪP pašnekovas kalbėjo, kad kiekvienas turime savo kryžių, kurį nešame, bet kartais norime nuo jo pabėgti, manydami, jog svetimas kryžius yra lengvesnis. Jis paaiškino, kad sodyboje iš nedidelių akmenėlių yra sudėlioti trys pylimai – lenktos formos bumerangai, nuo kurių sklinda riedulių sukaupta energija. Pasak G. Ališausko, ką kitiems padarysi, tau vėliau atgal sugrįš su dar didesne jėga. Tai yra likimo pamokos.

Sodybos šeimininkas, stovėdamas ant apžvalgos kalnelio, žvelgė į didelę pievelę, kurios centre – iš akmenų sudėliota apskritimo formos mandala, jos viduryje – išskirtinio grožio didelis akmuo. Mandala – geometrinė kompozicija, kuri simbolizuoja Visatą, dvasinę tvarką, pasaulio vienovę, yra meditacijos vieta. G. Ališausko teigimu, ši mandala gerąją energiją skleidžia net 10 km spinduliu. Akmeninės mandalos autorius – šviesaus atminimo landšafto meistras Stanislovas Gylys.

Simbolinė tvora ir trys rūpintojėliai

Sodybą nuo dulkes keliančio vietinės reikšmės kelio puslankiu juosia į vieną liniją išdėliotų 500 akmenų tvora, 150 ąžuolų bei liepų, beržų, pušelių alėja. Prie pat kelio auga jau nemažos sodybos šeimininko sodintos eglės. Simbolinė akmeninė sodybos siena tęsiasi nuo įvažiavimo į sodybą iki Zodiako ženklų parkelio. Prie to parkelio tarp didžiulių riedulių į viršų nedrąsiai šokinėja fontanėlis, aplink žydi daug gėlių. O toliau, už nemažų medžių, yra ūkio gamybos centras.

ŪP pašnekovas pasidžiaugė, kad sodybą saugo trys rūpintojėliai. Senelio garbei susikaupęs rūpintojėlis stovi prie klėties, kurioje įrengtas etnografinis kaimo muziejus. Netoli gyvenamojo namo, prie senelio sodintų pušų, įsikūrė dabartiniam sodybos šeimininkui skirtas rūpintojėlis, kurį sukūrė medžio meistras S. Zapalskis. Trečias rūpintojėlis yra pastatytas prie namo, kuriame gyveno ūkininko tėvai.

Ūkininkas pasakojo, kad aplinką tvarkyti padeda visi ūkyje dirbantys žmonės. Etatinių darbuotojų yra vienuolika. Savo ūkį turi įregistravęs ir G. Ališausko sūnus Gediminas, kuris gyvena Kaune. Vasarą kartu su savo sūnumis Nojumi ir Karoliu pluša savo ir senelio ūkyje. Visi darbuotojai gauna nemokamus pietus. Didelio ūkio šeimininkas prasitarė, kad savo poreikiams augina pusšimtį bekonų, kas savaitę paskerdžia vieną kiaulę. Jis juokavo, kad lašiniai yra skirti „suvenyrams“ – geriausios lauktuvės draugams ir bičiuliams. Bet pirmą sykį taip nutiko, kad vasarą pritrūko lašinių. Anksčiau laikė nemažai avių, dabar turi tik keletą. Sode stovi aštuoni bičių aviliai.

„Man rūpi ne tik dirbami laukai, auginami javai, grūdų supirkimo kainos ir kiti ūkiniai reikalai. Aš savo sodyboje stengiuosi išsaugoti krašto istorinį ir kultūrinį paveldą“, – rodydamas iš savo laukų suvežtus riedulius kalbėjo G. Ališauskas. Jo erdvioje sodyboje ne kartą buvo surengti kūrybos plenerai medžio drožėjams, dailininkams, į poezijos šventes rinkosi literatai, vyko knygų pristatymai, kūrybinės vakaronės. Ūkininkas yra vietos bendruomenės rėmėjas, ne kartą labdarą skyrė bažnyčiai, padėjo veikusiems vaikų namams. Jis savo dirbamų laukų atokesnėse vietose įkūrė dvi poilsiavietes, ten iškasė ir įžuvino du tvenkinius.

Atsisveikindamas G. Ališauskas pakartojo savo žodžius: „Viskas sugrįžta bumerangu: ką kitiems gero padarysi, tau tuo pačiu sugrįš atgal.“

Autorės nuotraukos

Projektą iš dalies finansuoja