Ūkininkauja dėl vaikų ir anūkų

Per daug nesuka galvos

D. Ufartas triūsia bendrame šeimos ūkyje, užimančiame 270 ha. Savo ūkio dalį jis yra skyręs augalininkystei, o tėvai – pienininkystei. „Karvės šiuo metu mūsų krašte jau tampa egzotika. Tad tuo, kad tėvai jų laiko, aš dar galiu pasigirti. Tik panašu, kad tai bus paskutinė žiema ir pavasarį gyvuliai gali iškeliauti į Lenkiją, nes ten karvių reikia“, – šių dienų realybę pristatė vyras. Tiesa, D. Ufarto žodžiais, pienininkams nereikia, kad juos remtų subsidijomis, o reikia normalių supirkimo kainų, tuomet patys galės užsidirbti.

Prisimindamas pokalbius apie žemės ūkį su europarlamentarais, Briuselio valdininkais, Šakių r. ūkininkas minėjo, kad jie visą laiką pabrėždavo, esą, žemės ūkis – vienas iš labiausiai galinčių saugoti gamtą sektorių, prisidedančių savo konkrečiais darbais. Už tai turi būti deramai atlyginta, tačiau realybėje taip nėra. Valdininkams be galo lengva priimti įvairiausius reikalavimus, varžančius ir ribojančius ūkininkavimą. Bet kaip amortizuoti ar kompensuoti netekimus ūkyje, pajamas? Niekas dėl to galvos per daug nesuka. „Net tos pačios išmokos ES šalyse skirtingos, bet apie tai jau nediskutuojama. O tie, kuriems labiausiai turėtų rūpėti ši problema, tiesiog tyli. Tad ūkininkų nuotaikos niūrios – aplinkosauginių ribojimų daugybė ir perteklius biurokratinių reikalavimų. Bet, kad tai daro miglotą ateitį, nelabai kam rūpi“, – pastebėjo D. Ufartas.

Patogi nuomonė

Aplinkosauginių ribojimų, kaip ŪP minėjo pašnekovas, daugybė, tačiau visuomenėje girdima nuomonė, kad ūkininkai yra didžiausi gamtos priešai, jos nesaugo, dėl ūkininkų nyksta paukščiai. Anot D. Ufarto, ši nuomonė kai kam yra labai patogi.

„Kaltinti nematant savęs yra patogu. O ar tai yra tiesa? Aš nežinau. Jei tą sako žemės ūkio srities mokslininkai, mokslininkai ornitologai, kad vienas, ar kitas veiksmas yra žalingas gamtai, paukščiams, aš tikiu. Bet kai kalba tie, kurie net nebuvo išvykę iš miesto, tačiau teigia, kad labai myli gamtą ir įsivaizduoja viską žinantys geriausiai, o net nežino, kokiame areale gyvena paukščiai, kuo jie maitinasi... Tuomet apima lengvo absurdo jausmas nuo tokių kalbų. Norisi juos pakviesti išvažiuoti iš miesto, nulipti nuo betoninių trinkelių, nuo asfaltuotų gatvių, išsiterlioti batus, išsidilginti kojas, pasivaikščioti po laukus, po palaukes ir pažiūrėti, ar tikrai yra tokia bloga situacija. Labiausiai ūkininkus kaltina ne mokslininkai, bet įvairių viešųjų įstaigų specialistai, kurie nieko bendro neturi nei su aplinkosauga, nei su ornitologija“, – dėstė savo nuomonę jaunas ūkininkas.

Jis minėjo, kad dirbdamas traktoriumi dažnai mato besiganančius danielius, stirnas, skraidančius įvairius paukščius. Todėl kai kas nors ima piktintis, kad viskas gamtoje yra blogai dėl ūkininkų, nes jie viską naikina, D. Ufartui kyla klausimas – kodėl yra blogai, jei gamtoje tiek daug gyvūnų?

Žmogiškasis faktorius

Šakių r. ūkininkas neslėpė, kad iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasigedo pagalbos ūkininkams žengti žingsnį žalesnio žemės ūkio link. Jo nuomone, visur viską lemia žmogiškasis faktorius, todėl ūkininkaujantieji iš ŽŪM pasigesdavo supratimo, požiūrio gilumo, platesnio problemos matymo. „Neneigiu, su stabilesne nauja technika, su varikliais, atitinkančiais aukštesnį švarumo standartą, gamta teršiama mažiau, tuo nereikia abejoti. Tręštuvai, purkštuvai, kuriuos valdo išmaniosios technologijos, gali tiksliau purkšti – tiek, kiek reikia, ir ten, kur reikia. Tačiau techniką vairuoja žmonės, todėl ne vien tik nuo technikos priklauso sąlytis su gamta“, – ŪP aiškino D. Ufartas.

Naujos technikos įsigijimui, anot pašnekovo, ŽŪM teoriškai skirdavo prioritetus, retsykiais pasirodydavo informacija, kad galima investuoti į išmaniąsias technologijas arba gauti kompensacinę paramą už įsigyjamas tiesiogines sėjamąsias, kurios turėtų mažinti CO₂ emisijas. „Tačiau kai kuriais atvejais sąlygos būdavo pakankamai sudėtingos ir visiškai neaiškios, todėl daugelį ūkininkų atbaidė. Kaip sakoma: „Sūrį matai, bet jis – pelėkautuose. Ir niekada nežinai, kada pelėkautai suveiks.“ Šis neaiškumas ir nenoras įsivelti į situaciją, iš kurios nebus galimybės ištrūkti, atgrasė ne vieną ūkininką“, – pažymėjo darbštus vyras.

Keičia žaidimo taisykles

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje: Darius Ufartas triūsia bendrame šeimos ūkyje.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.