Ūkininkų Paulinos ir Aivaro Jonučių šeima pieno krizę pavertė galimybe

Nors Aivaras ir Paulina – tikri miesto vaikai, augę ir mokęsi Kaune, savo ateitį jie pasirinko sieti su kaimu. Aivaras baigė veterinarijos mokslus, Paulina įgijo biochemikės specialybę. 2019 metais iš Aivaro senelių Angelės ir Jono Burakevičių perėmę ūkį, jaunieji ūkininkai veiklą pradėjo turėdami 15 melžiamų karvių. Šiandien jie melžia apie 50, o bandoje augina apie 100 galvijų.

Naujojo pieno perdirbimo cecho atidarymo šventėje netrūko nuoširdžių padėkos žodžių. Aivaras dėkojo seneliui, patikėjusiam jam šeimos ūkį, visai komandai, tėvams, sesei, o ypatingą padėką skyrė žmonai Paulinai – didžiausiai savo pagalbininkei ir palaikytojai.

Šiandien Jonučiai augina du vaikus – Jorį ir Jonę. Kartu su visa šeima jie ne tik tęsia ilgametes ūkininkavimo tradicijas, bet ir kuria naują šeimos ūkio etapą – plečia pieno produktų asortimentą, ieško naujų sprendimų ir kasdien siekia aukščiausios kokybės.

„Šeimos ūkyje darbuojamės visi. Labai daug padeda vyro mama – ji prisideda ir prie gamybos, ir prie pardavimų. Seneliai prižiūri vaikus. Taip visi kartu ir sukamės“, – šypsodamasi pasakoja Paulina.

Pasak Prienų ūkininkų sąjungos pirmininkės Astos Gluoksnienės, tai aktyvi ir darbšti šeima, kuri niekada nenuleido rankų. Susitelkę bendram tikslui, jie patys perdirba pieną, prekiauja savo produkcija ir džiaugiasi galėdami nepriklausyti nuo pieno supirkėjų. Kokybiški Jonučių gaminiai jau pelnė pirkėjų pasitikėjimą ne tik Prienų rajone, bet ir gerokai plačiau.

Krizė, tapusi naujos pradžios impulsu

Krizė, sukrėtusi pieno sektorių 2023 metais, Jonučiams tapo rimtu išbandymu. Aivaras buvo vienas iš ūkininkų, kurie kelis mėnesius Kaune nemokamai dalijo pieną gyventojams, taip siekdamas atkreipti dėmesį į sudėtingą pieno gamintojų situaciją.

Vėliau, pirkėjų paskatinti, Paulina ir Aivaras pradėjo prekiauti žaliu pienu ūkininkų turgeliuose. Būtent klientų palaikymas paskatino žengti dar vieną žingsnį – imtis pieno perdirbimo.

„Buvome tik pradėję plėsti ūkį – statėme didesnius tvartus, didinome bandą, buvome paėmę paskolų. Reikėjo ieškoti sprendimų, todėl pieno perdirbimas tapo viena iš galimybių“, – prisimena Paulina.

Jaunieji ūkininkai 2023 ir 2024 m. dalyvavo „Agrifood Lithuania DIH“ organizuojamose verslumo programose, skirtose agromaisto sektoriaus atstovams. 2024 metais jie pristatė „Jonučių pieno ūkio“ verslo idėją ir buvo apdovanoti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko padėka už žemės ūkio ir kaimiškųjų vietovių verslumo garsinimą.

Tais pačiais metais Jonučiai įkūrė nedidelį pieno perdirbimo cechą ir pradėjo tiekti produkciją tiesiai vartotojams. Šiandien jų ūkyje gaminama net 18 rūšių pieno produktų: tradiciniai lietuviški sūriai, varškės gaminiai, kefyras, jogurtas, desertai ir kiti produktai. Receptų kūrimu bei produktų ženklinimu rūpinasi Paulina.

Produkciją jie patys pristato mugėse ir ūkininkų turgeliuose, dalį parduoda per partnerius bei elektroninėje prekyboje. Kadangi gaminiuose nenaudojami konservantai, jų galiojimo laikas siekia vos apie savaitę, todėl visas gamybos ir tiekimo procesas vyksta itin operatyviai.

Šiandien Jonučių produkcijos galima įsigyti Kaune, Vilniuje, Alytuje, Prienuose ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose, o patys ūkininkai nuolat dalyvauja mugėse ir įvairiuose renginiuose.

Kokybė svarbiau už kiekybę

Per parą ūkyje perdirbama apie 1 tona, o iš vienos karvės vidutiniškai primelžiama apie 30 litrų pieno, kurio baltymingumas siekia 3–3,5 proc., o riebumas – apie 4,5 proc.

Siekdami dar geresnės pieno kokybės, Jonučiai holšteinų veislės karves kryžmina su džersių veislės galvijais.

„Didelių primilžių nesivaikome, nes tuomet mažėja baltymų kiekis, trumpėja karvių gyvenimo trukmė. Mums svarbiausia – kokybė“, – sako Aivaras.

Ilgametė partnerystė su LŽŪKT konsultantais

Bendradarbiavimas su LŽŪKT Prienų r. biuru prasidėjo dar tuomet, kai ūkininkavo Aivaro senelis J. Burakevičius, konsultantams patikėjęs ūkio finansinės apskaitos tvarkymą. Perėmę ūkį, šią partnerystę tęsia ir Paulina su Aivaru.

„Turime labai šaunią buhalterę Sandrą Barštienę“, – džiaugėsi Paulina.

Ji pasakoja, kad LŽŪKT Prienų r. biuro specialistai parengė du projektus Europos Sąjungos paramai gauti. Abu buvo patvirtinti ir sėkmingai įgyvendinti.

„Džiaugiamės, kad Aivaras ir Paulina žengė tvirtą ir labai reikalingą žingsnį. Mums garbė bent šiek tiek prisidėti prie jūsų sėkmės. Linkiu, kad naujajame ceche darbai niekada nesustotų, o produkciją vertintų pirkėjai“, – naujojo pieno perdirbimo cecho atidaryme sakė LŽŪKT Prienų r. biuro vadovė Lina Simonaitienė.

Paulinos ir Aivaro istorija dar kartą patvirtina, kad šeimos tradicijos, atkaklus darbas ir drąsa ieškoti naujų sprendimų gali tapti tvirtu sėkmingo ūkio pamatu. Tokie jauni žmonės ne tik puoselėja ilgametes ūkininkavimo tradicijas, bet ir kuria šiuolaikišką, inovatyvų bei gyvybingą Lietuvos kaimą.

Autorė Jolanta Dalia ABARIENĖ / LŽŪKT

Nuotraukos autorės