Kaunas -10,9 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 15 Sau 2026
Kaunas -10,9 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 15 Sau 2026




Asociatyvi freepik.com nuotr.

Ukrainos stipriausias ramstis – žemės ūkio produkcijos eksportas

2025/08/31


Padidink tekstą

Ukrainos eksporto struktūroje žemės ūkio produktams tenka svariausia dalis. Nepaisant karo iššūkių žemės ūkio įmonės demonstruoja stabilų efektyvumą, tarptautinėse rinkose ukrainietiški produktai išlieka konkurencingi.

Eksporto dinamika

Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministerijos duomenimis, per pastaruosius trejus karo metus Ukraina eksportavo beveik 184 mln. tonų žemės ūkio produktų. Dinamika išlieka teigiama: pavyzdžiui, vien 2025 m. kovo mėn. į užsienio rinkas buvo gabenama 5,4 mln. tonų žemės ūkio produktų, kurių vertė – 2,1 mlrd. JAV dolerių. Tai sudaro 58 proc. viso šalies eksporto, kuris kovo mėn. siekė 3,6 mlrd. JAV dolerių.

Kaip skelbia portalas e-land.ua, 2025 m. pirmąjį pusmetį žemės ūkio ir maisto produktų eksportas Ukrainai atnešė 11,3 mlrd. JAV dolerių pajamų . Tai 9 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, kai įplaukos į biudžetą siekė 12,45 mlrd. JAV dolerių.

Nepaisant nuosmukio, žemės ūkio sektorius išlieka pagrindiniu Ukrainos eksporto varikliu – žemės ūkio produktų dalis siekė apie 57,5 proc. viso užsienyje parduotų prekių kiekio.

Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, žemės ūkio produktų eksporto vertė padidėjo 87 mln. JAV dolerių (+4 proc.). Šį augimą lėmė stabili didelės pridėtinės vertės produktų – saulėgrąžų aliejaus, sojų pupelių ir paukštienos – paklausa, taip pat palankios sąlygos pasaulinėse rinkose ir aukštesnės žemės ūkio produktų kainos.

Trys populiariausi Ukrainos žemės ūkio eksporto produktai per pastaruosius trejus metus:

  • kukurūzai – 77 milijonai tonų,
  • kviečiai – 47,6 mln. tonų,
  • saulėgrąžų aliejus – 15,8 mln. tonų.

Apie 80 proc. viso eksporto gabenama vandens keliais.

Naujausi struktūriniai pokyčiai

Ukrainos viso eksporto struktūroje šių metų liepą, lyginant su tuo pačiu mėnesiu praėjusiais metais, įvyko pokyčių. Ryškiausi neigiami pokyčiai stebimi žemės ūkio ir metalurgijos sektoriuje, o mechanikos inžinerijos, medienos ir baldų pramonės pozicijos sustiprėjo.

Žemės ūkio produkcijos eksporto dalis liepą sumažėjo 1,0 proc. iki 53,64 proc. (1 745 mln. JAV dolerių), lyginant su 54,62 proc. (1 759 mln. JAV dolerių) 2024 m. liepos mėn.

Metalurgija taip pat sumažino savo dalį 0,8 proc. ir 2025 m. liepos mėn. pasiekė 11,67 proc. (379,69 mln. USD), palyginti su 12,44 proc. (400,89 mln. USD) prieš metus.

Tačiau mašinų gamyba toliau stiprina savo pozicijas: jos dalis praėjusį mėnesį eksporto apimtis ūgtelėjo 1,1 proc., lygiai kaip ir medienos bei popieriaus pramonės eksportas. Baldų pramonės rinka taip pat stabilai augo, per metus fiksuotas 2,69 proc. eksporto augimas.

Maisto produktų eksportas

Visų paruoštų maisto produktų eksportas 2025 m. liepos mėn. ženkliai išaugo ir pasiekė 316,49 mln. JAV dolerių, tai yra 27,11 proc. daugiau nei 2024 m. liepos mėn. (248,98 mln. JAV dolerių). Šios kategorijos dalis bendrame eksporte taip pat ženkliai padidėjo – nuo ​​7,73 proc. iki 9,73 proc., o tai parodo jos augantį vaidmenį užsienio rinkose.

Didžiausias augimas užfiksuotas cukraus pasiūloje – +70,89 proc. (9,16 mln. JAV dolerių). Žymiai išaugo makaronų gaminių eksporto apimtis – +79,87 proc. (5,65 mln. JAV dolerių) ir duonos bei miltinių konditerijos gaminių eksportas – +51,44 proc. (29,37 mln. JAV dolerių).

Teigiamą dinamiką taip pat palaikė uogienės, vaisių tyrės ir pastos, kurių eksportas padidėjo +16,59 proc. (2,19 mln. USD), bei visų rūšių valgomieji ledai – +64,24 proc. (9,95 mln. USD).

Tačiau kakavos ir kakavos produktų eksportas sumažėjo 10,41 proc. ir 2025 m. liepos mėn. pasiekė 17,19 mln. USD.

Pagrindiniai pirkėjai

Pagrindiniai Ukrainos žemės ūkio produktų vartotojai šiemet yra Turkija (270,8 mln. USD), Italija (171,1 mln. USD), Ispanija (170,4 mln. USD), Egiptas (162,4 mln. USD) ir Nyderlandai (121,6 mln. USD).

Pagal bendro eksporto dalį lyderės išliko gana stabilios: Lenkija – 12,44 proc. (404,94 mln. USD), čia fiksuojamas 1,29 proc. sumažėjimas, Kinija – 6,51 proc. (211,86 mln. USD), kur užfiksuotas 20,63 augimas, ir Nyderlandai – 6,20 proc. (201,61 mln. USD) su net 34,68 proc. augimu.

Tuo pačiu metu Europos Sąjunga išlieka didžiausia Ukrainos prekybos partnerė, ji ukrainietiškų žemės ūkio produktų pirko už 2,04 mlrd. USD, tai yra 6,1 proc. daugiau nei 2025 m. vasarį.

Nepaisant sudėtingų sąlygų, žemės ūkio produktų eksportas ir toliau užtikrina svarbias šalies pajamas užsienio valiuta ir išlieka vienu iš ekonominio stabilumo ramsčių, rodydamas didelį Ukrainos įmonių prisitaikymą ir atsparumą.

Nacionalinio mokslinio centro „Agrarinės ekonomikos institutas“ direktoriaus pavaduotojas Nikola Pugačiovas pažymėjo, kad Ukraina tradiciškai didžiąją dalį savo žemės ūkio produkcijos tiekia Europos Sąjungos, Azijos ir Afrikos rinkoms. 2025 m. pirmąjį pusmetį šie trys regionai sudarė 92 proc. visų užsienio valiutos pajamų iš žemės ūkio produktų eksporto.

Tuo pačiu metu analitikai pastebi, kad iš prekybos su ES ir Azijos regionu pelnas šiek tiek sumažėjo, o eksporto į Afrikos šalis lygis išliko stabilus. Tai gali lemti tiek logistikos maršrutų pokyčiai, tiek žaliavų vidaus kainų svyravimai.

Prioritetai

Tarptautinėje rinkoje išlieka paklausūs ukrainietiški grūdai, aliejiniai augalai, ankštiniai augalai, mėsa, kiaušiniai ir jų perdirbti produktai.

Komentuodamas grįžimą prie ankstesnės kvotų sistemos tiekiant produkciją į Europos Sąjungą, N. Pugačiovas mano, kad Ukraina ateičiai turi susitarti dėl pagrindinių principų ir prekybos sąlygų. Taip pat išlieka aktuali naujų pardavimo rinkų paieška ir maisto produktų eksporto asortimento plėtra.

Atsižvelgiant į nuolatinius išorinės aplinkos pokyčius ir žemės ūkio bei maisto sektoriaus funkcionavimo rizikas, Ukrainos prioritetas yra ne pasiekti aukštus statistinius užsienio prekybos rodiklius, o užtikrinti visos pramonės tvarumą sisteminio prisitaikymo būdu, kuris leis subalansuotai paskirstyti produktus vidaus ir užsienio rinkose, išlaikant tradicinius prioritetus, pažymėjo N. Pugačiovas.

 

Parengė Ričardas Čekutis

Dalintis
2026/01/14

Skerdyklos ant ratų – vizijos ir realybė

Daugiau dėmesio skiriant trumposioms maisto tiekimo grandinėms, regionuose gaivinama mobiliųjų skerdyklų finansavimo idėja. Gyvulininkystės ūkių atstovai skirtingai vertina tokius svarstymus – vieni pritaria, kiti abejoja, ar tokia skerdimo ...
2026/01/14

Limitai girių karaliams – reikia ar ne?

Sovietmečiu ir kurį laiką po jo limituojama medžioklė taikyta daugeliui žvėrių, pradedant briedžiais ir baigiant kanadinėmis audinėmis (vos ne šeškams). Dar daugiau, buvo laikai, kai ir nelimituojamą smulkiąją fauną galėjai medžioti ...
2026/01/14

Atsinaujinančios energijos gamintojų mokesčiais bus remiamos bendruomenės

Nuo 2025 m. komerciniais tikslais veikiantiems atsinaujinančių išteklių elektros energijos gamintojams taikoma prievolė mokėti gamybos įmokas. Surinktos lėšos bus skirtos bendruomenių bei gyventojų aplinkos gerinimui, kartu didinant ...
2026/01/14

J. Eimontas. Metai – nauji, iššūkiai – tie patys: geopolitiniai veiksniai vėl veikia grūdų rinką

Metų pradžia įprastai suteikia daug vilties, optimizmo, bet situacija grūdų rinkoje – įprastai nestabili. Nors pasaulyje skaičiuojami rekordiniai kviečių, kitų pasėlių ir kultūrų derliai, geopolitiniai veiksniai stimuliuoja nerimastingas nuo...
2026/01/14

Skelbiama ūkininkų mobilizacija naujiems protestams

Naujausi pranešimai po neeilinio ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų (AGRI-FISH) susitikimo su Europos Komisija (EK) nesprendžia neatidėliotinų iššūkių, su kuriais susiduria Europos ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai, o ...
2026/01/14

LMŽD palaiko subalansuotus Mėgėjų žvejybos taisyklių pakeitimus, grįstus mokslu ir praktika

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LMŽD) pateikė savo poziciją Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių pakeitimo projekto. Draugija projektui pritaria ir pažymi, kad siūlomi pakeitimai yra sava...
2026/01/14

Šildymo sezonas: kokių aplinkosaugos reikalavimų reikia laikytis šildantis namus

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. Namų šildymui negalima deginti atliekų.  
2026/01/14

Elektros fiksuotos kainos planų vidutiniai tarifai nepakito

Praėjusią savaitę Lietuvoje pasigaminome 52 proc. suvartotos elektros energijos, arba 165,3 GWh, likusi dalis vartojimui reikalingos elektros importuota iš Švedijos ir Latvijos. Dėl šalčių 26 proc. išaugęs elektros ener...