Ukrainos pienininkai prašo ES pagalbos

Pasak AVM, Ukrainos ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio ministerija jau oficialiai kreipėsi į Europos Sąjungą dėl tokios programos finansavimo.

Svarbiausi veiksniai

Remiantis AVM pateikta informacija, sunkią pieno gamintojų padėtį lemia keli veiksniai vienu metu.

Pirma, pieno kainos mažėja. Perdirbimo įmonėms sunku eksportuoti savo produkciją, nes pasaulinė pieno rinka išgyvena krizę. Tai tiesiogiai veikia ūkininkus, nes mažėja supirkimo kainos.

Antra, gamybos sąnaudos yra labai didelės. Dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų daugelis namų ūkių turi naudoti dyzelinius generatorius iki 16 valandų per dieną, o tai reiškia didžiules degalų sąnaudas.

Prie to prisideda atšiaurios žiemos sąlygos, dėl kurių padidėja gyvulių auginimo išlaidos, ir didelis darbuotojų trūkumas. Kai kurie buvo pašaukti į kariuomenę, o kiti paliko šalį arba negali dirbti dėl saugumo grėsmių.

Reikia paramos

Esant tokiai situacijai, AVM pasiūlė išplėsti specialią karvių laikymo užtrūkimo laikotarpiu subsidijų programą. Tai apima laikotarpį nuo laktacijos pabaigos iki kito veršiavimosi, kai karvė nebeduoda pieno, bet vis tiek generuoja išlaidas.

Tokią paramą anksčiau Europos Sąjunga finansavo 2022–2025 m. pagal ARISE skubios pagalbos projektą, tačiau ji apėmė tik labai mažus ir mažus ūkius.

Pasak AVM, organizacija dabar nori, kad programa apimtų visus pramoninius pieno ūkius Ukrainoje.

Siūlomas tarifas yra 160 eurų už karvę per metus. Remiantis 2026 m. sausio 1 d. duomenimis, pramoniniuose ūkiuose buvo laikoma 386 300 karvių. Tai reiškia, kad visa programa kainuotų maždaug 62 mln. eurų.

„Turime Ūkio ministerijos patvirtinimą, kad Europos Sąjungai pateikta paraiška dėl programos finansavimo galimybės. Labai laukiame teigiamo sprendimo, svarbu, kad jis būtų priimtas iki pavasario sėjos pradžios“, – akcentavo AVM generalinė direktorė Hanna Lavreniuk.

Gresia bandų nykimas

Remiantis organizacijos pateikta informacija, labai svarbu greitai priimti sprendimą. Ūkininkai turi žinoti, ar galės pasikliauti parama, prieš nuspręsdami, ar sėti pašarinius augalus ir galbūt sumažinti bandas.

Pagalbos trūkumas gali reikšti karvių skaičiaus sumažėjimą ir dėl to pieno gamybos sumažėjimą vėlesniais metais.

Pasak AVM, pieno sektorius yra strategiškai svarbus Ukrainos kaimo vietovėms. Tai viena iš pramonės šakų, kuri suteikia stabilias darbo vietas, generuoja mokesčių pajamas ir gamina pagrindinius maisto produktus.

Organizacijos teigimu, gamybos potencialo išlaikymas yra labai svarbus tiek šalies aprūpinimui maistu, tiek būsimoms investicijoms į žemės ūkį.

AVM padėkojo Ukrainos ekonomikos, aplinkos ir žemės ūkio ministerijai bei viceministrui Tarasui Vysockiui už greitą reagavimą ir atvirumą dialogui.

Dabar viskas priklauso nuo Europos Sąjungos sprendimo. Jei parama bus įgyvendinta, ji galėtų padėti ūkiams išgyventi sunkiausią laikotarpį ir apsaugoti pramonę nuo nuolatinio gamybos nuosmukio.

Padėtis rinkoje

Netikėtai išaugusi žalio pieno gamyba 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį ir biržoje prekiaujamų pieno produktų perteklius prisideda prie supirkimo kainų mažėjimo ES, praneša Pieno gamintojų asociacijos analitikas Georgijus Kuhiašvilis.

Remiantis Europos Komisijos duomenimis, 2026 m. sausio mėn. vidutinė žalio pieno kaina ES buvo 47,31 euro cento už kilogramą, tai yra 1,74 proc. mažiau nei 2025 m. gruodžio mėn. Palyginti su 2025 m. sausio mėn. kaina, pienas ES atpigo net 11,92 proc. Tuo tarpu sausio mėn. Ukrainoje aukščiausios rūšies pieno kaina buvo 31,89 euro cento už kilogramą.

Palyginti su gruodžio mėnesiu, žalio pieno kaina padidėjo tik 5 ES valstybėse narėse: Belgijoje iki 57,02 euro cento už kg (+1,56 proc.), Graikijoje iki 55,70 euro cento už kg (+0,04 proc.), Kroatijoje iki 51,04 euro cento už kg (+0,08 proc.), Vengrijoje iki 49,35 euro cento už kg (+0,20 proc.) ir Rumunijoje iki 45,56 euro cento už kg (+0,33 proc.).

Sausio mėnesį supirkimo kainos Bulgarijoje, Vokietijoje, Airijoje, Ispanijoje, Italijoje, Portugalijoje, Kipre ir Maltoje, palyginti su 2025 m. gruodžio mėn., nepakito.

Per pastarąjį mėnesį žalias pienas atpigo 13 šalių, įskaitant Daniją iki 41,90 euro cento už kg (-8,75 proc.), Prancūziją iki 47,35 euro cento už kg (-5,36 proc.), Nyderlandus iki 39,50 euro cento už kg (-9,20 proc.) ir Lenkiją iki 46,29 euro cento už kg (-2,71 proc.), kurios laikomos pagrindinėmis pieno produktų eksportuotojomis.

Brangiausias žalias pienas yra Kipre (66,70 euro cento už kg) ir Maltoje (62,86 euro cento už kg). Mažiausias pieno kainas gauna ūkininkai Estijoje (37,42 euro cento už kg) ir Nyderlanduose (39,50 euro cento už kg).

Palyginti su 2025 m. sausio mėn., žalio pieno kainos padidėjo 7 Europos šalyse: Belgijoje (+4,37 proc.), Graikijoje (+1,27 proc.), Ispanijoje (+9,49 proc.), Kroatijoje (+2,59 proc.), Maltoje (+3,15 proc.), Portugalijoje (+3,90 proc.) ir Suomijoje (+7,37 proc.).

Pieno kainos krito 19-oje šalių. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pieno kainos labiausiai sumažėjo Nyderlanduose (-29,46 proc.), Lietuvoje (-27,95 proc.), Estijoje (-26,41 proc.), Danijoje (-24,86 proc.), Airijoje (-20,70 proc.), Vokietijoje (-15,43 proc.) ir Lenkijoje (-14,01 proc.).

Prognozės

Nenormalus pieno gamybos padidėjimas Europoje praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį greičiausiai buvo išimtis, o ne tendencija, teigia ekspertai.

2025 m. pieno įmonės Europoje toliau konsolidavosi, nepaisant lūkesčių, kad ilgalaikėje perspektyvoje pieno gamyba stagnuos ir mažės. Remiantis paskutine pasaulinės pieno tiekimo grandinės tyrimų ir konsultacijų tinklo (IFCN) prognoze, nuo 2026 m. antrosios pusės tikimasi laipsniško rinkos koregavimo, kai mažesnės kainos pradės riboti gamybą ir prisidės prie kainų kilimo tendencijos atnaujinimo. Iki 2030 m. pieno gamyba ES gali sumažėti 10 mln. tonų dėl reguliavimo spaudimo, didėjančių išlaidų, demografinių pokyčių bei klimato veiksnių poveikio. Remiantis IFCN prognoze, 2029–2030 m. ES greičiausiai susidarys struktūrinis žalio pieno deficitas.

IFCN analitikai įsitikinę, jog iki 2035 m. pasaulinė pieno produktų paklausa išaugs apie 15 proc.

Jie įvardija ir pagrindines tokio priežastis:

*Vidurinės klasės augimas Azijoje ir Afrikoje: kuo šalis labiau urbanizuota, tuo didesnis pieno produktų vartojimas vienam gyventojui.

*Gyventojų skaičiaus didėjimas: pasauliui kasmet reikia pamaitinti papildomus 70–80 mln. žmonių.

*Didėjantis baltymų poreikis: žmonės daugiau vartoja sūrių, jogurtų, baltyminės mitybos produktų, kūdikių mišinių.

*Maistinių riebalų paklausa: pasaulis vis labiau pereina prie natūralių riebalų, todėl pieno riebalų paklausa augo sparčiau nei baltymų.

Todėl daroma išvada: net jeigu pieno gamyba išliktų stabili, pasauliui vis tiek trūktų žaliavos.

Parengė Ričardas Čekutis