Už dalį parduotos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės – lėšos Valstybės gynybos fondui

Parduodami sklypai turės būti neurbanizuotoje ar neurbanizuojamoje teritorijoje, kurioje pagal teritorijų planavimo dokumentus galima žemės ūkio veikla; neįtraukti į Investicijų įstatyme  numatytiems investicijų projektams rezervuotų investicinių valstybinės žemės sklypų sąrašą ir nereikalingi karinei infrastruktūrai; būti ne didesni kaip 3 ha ploto. Su valstybiniu mišku besiribojantys valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai būtų parduodami tik suderinus su Valstybinių miškų urėdija.

Įsigyti tokią žemę galės valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų naudotojai, kurie ją naudoja žemės ūkio veiklai vykdyti, o privačių žemės sklypų savininkai – laisvus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, besiribojančius su jų nuosavybės teise turimais žemės ūkio paskirties žemės sklypais.

Įstatyme nustatomos sąlygos, kurias turės atitikti norintys įsigyti šią žemę. Fiziniai asmenys turės būti ne trumpiau kaip 3 metus įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatyme nustatyta tvarka arba turėti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytą profesinį pasirengimą ūkininkauti ir būti pastaruosius 3 metus deklaravęs pajamas iš žemės ūkio veiklos. Juridiniams asmenims keliamas reikalavimas – žemės ūkio produkcijos gamintojo metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos realizavimo per pastaruosius 3 metus turi sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų gaunamų pajamų.

Prie vieno privačios nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties žemės sklypo parduodamo besiribojančio valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo bendras plotas negali viršyti 3 ha, o vienam asmeniui  parduodamų valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kurie ribojasi su jo nuosavybės teise valdomais žemės ūkio paskirties žemės sklypais, bendras plotas negali viršyti 21 ha.

Šių įstatymų pataisas dar turi pasirašyti Prezidentas.

AM informacija