Už elektrą Lietuvos vartotojų mokama galutinė kaina išliko stabili, o didmeninė kaina šiemet – mažesnė nei vidutiniškai ES šalyse

Lapkričio mėnesį didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su spaliu, padidėjo dėl sumažėjusios vietinės elektros energijos gamybos – ją lėmė elektrinių remontai, minimali saulės elektrinių gamyba ir mažėjusi vėjo jėgainių generacija, todėl daugiau elektros importuota. Mėnesio pabaigoje atšalę orai padidino elektros poreikį.

Lapkritį vidutinė didmeninė elektros kaina Latvijoje buvo 111 Eur/MWh, Lenkijoje – 124 Eur/MWh, Estijoje – 96 Eur/MWh.

ES šalių didmeninių elektros kainų vidurkis lapkritį buvo 95 Eur/MWh.

Brangiausiai lapkričio mėnesį elektra Europos Sąjungoje kainavo Lenkijoje, Vengrijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje (121–124 Eur/MWh), o pigiausiai – Suomijoje, Švedijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir Portugalijoje (48–59 Eur/MWh).

Pigiausiai ir brangiausiai už elektros energiją mokančiose ES šalyse didmeninės kainos skyrėsi apie 2,6 karto: Vengrijoje ir Lenkijoje elektra vidutiniškai kainavo 124 Eur/MWh, Suomijoje – 48 Eur/MWh.

Šiemet sausio–lapkričio mėnesiais vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 86 Eur/MWh – tai apie 3,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu elektra vidutiniškai kainavo Europos Sąjungoje (89 Eur/MWh). Latvijoje šiemet per vienuolika mėnesių didmeninės elektros kainos vidurkis sudarė taip pat 86 Eur/MWh, arba 3,4 proc. mažiau nei ES šalių vidurkis, Estijoje elektra šiuo laikotarpiu vidutiniškai kainavo 81 Eur/MWh – 9 proc. mažiau nei vidutiniškai ES šalyse.

Brangiausiai Europos Sąjungoje elektra šiemet kainavo Italijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje (106–115 Eur/MWh), o pigiausiai — Švedijoje, Suomijoje ir Prancūzijoje (34–61 Eur/MWh).

Galutiniam vartotojui Lietuvoje vidutinė galutinė elektros kaina lapkritį, palyginti su spaliu, nesikeitė ir išliko 26,1 ct/kWh, arba apie 1,2 proc. didesnė už ES šalių galutinių kainų vidurkį, kuris sudarė 25,8 ct/kWh.

Latvijoje ir Estijoje galutiniam vartotojui lapkritį vidutinė elektros kaina buvo atitinkamai 1,7 proc. ir 16,5 proc. mažesnės už ES šalių vidurkį ir siekė atitinkamai 25,4 ct/kWh bei 21,6 ct/kWh. Palyginti su spaliu, Latvijoje galutinė elektros kaina vartotojams lapkritį išliko stabili, o Estijoje keitėsi nežymiai ir sumažėjo 0,7 procento.

Vienuolika šių metų mėnesių galutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 25,3 ct/kWh ir atitiko ES valstybių vidurkį (25,3 ct/kWh).

Didmeninės elektros kainos dalis galutinės kainos struktūroje elektros vartotojui ES vidutiniškai sudaro 12,9 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje vidutiniškai ES siekia 50 proc., o įvairiose šalyse svyruoja – nuo 14 proc. Vengrijoje iki 77 proc. Kipre.

Lietuvos vartotojų mokamoje galutinėje elektros kainoje didmeninės kainos dalis siekia 12,8 ct/kWh. Lapkritį ši kainos dalis galutinėje kainoje mūsų šalyje sudarė 49 proc. – tai 1 proc. mažiau nei ES šalių vidurkis.

Latvijoje didmeninės kainos dalis galutinėje elektros kainoje yra 12,5 ct/kWh, Estijoje – 10,3 ct/kWh. Ši kainos dalis galutinėje kainoje Latvijoje ir Estijoje taip pat žemesnė už ES šalių vidurkį ir atitinkamai sudaro 49 ir 48 procentus.

Mažiausią galutinę kainą už elektrą Europos Sąjungoje vartotojai lapkritį mokėjo Vengrijoje, Maltoje bei Bulgarijoje (9,4–15,0 ct/kWh), didžiausią galutinę kainą mokėjo Vokietijoje, Danijoje ir Belgijoje (36,1–39,4 ct/kWh).

Vartotojų mokama galutinė elektros kaina įvairiose ES šalyse, vertinant didžiausią ir mažiausią kainą, lapkritį skyrėsi 4,2 karto: Vokietijoje galutiniai vartotojai už elektrą mokėjo 39,4 ct/kWh, Vengrijoje – 9,4 ct/kWh.

Svarbu, kad galutinės kainos struktūroje esanti elektros energijos didmeninė kaina priklauso ne tik nuo praėjusio ar einamojo mėnesio vidutinių elektros energijos kainų biržose (didmeninių kainų), bet ir nuo ateities sandorių kainų lygio, taip pat nuo konkrečios valstybės skiriamų kompensacijų ar kitokių tos šalies vykdomosios valdžios sprendimų.

LEA informacija