Užauginti vis brangiau, o parduoti – vis sunkiau

Kaina nuriedėjo žemyn

Šių metų bulvių kainų kreivė kalba pati už save. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) skelbiamais Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, birželį vidutinė šviežių bulvių supirkimo kaina siekė apie 0,75 Eur/kg, liepą – jau tik 0,45 Eur/kg. Vadinasi, per vieną mėnesį ji smuko net 40 proc. Dar iškalbingesnis visų bulvių kainos palyginimas: šių metų liepą vidutinė jų supirkimo kaina buvo 0,27 Eur/kg – beveik trečdaliu mažesnė negu 2025-ųjų liepą. Rugsėjį kartelė nusileido dar žemiau. Rugpjūčio 30–rugsėjo 5 d. Lietuvos prekiniuose ūkiuose bulvių pardavimo kaina svyravo nuo 0,20 iki 0,30 Eur/kg be PVM. Kainos skirtumą lėmė kokybė, veislė, parduodamas kiekis, prekinis paruošimas ir transporto išlaidos.
Šiandien kalbėti apie vieną bulvių supirkimo kainą būtų netikslu, tačiau 20–30 ct/kg intervalas gerai parodo, kokioje padėtyje atsidūrė dalis prekinių ūkių.

Juolab kad tai nėra pinigai, kurie lieka augintojo kišenėje – iš jų dar reikia padengti visus bulvių auginimo, nuėmimo, rūšiavimo, sandėliavimo ir realizavimo kaštus. Žinoma, pirmųjų ankstyvųjų bulvių ir pagrindinio rudens derliaus kainų tiesiogiai lyginti negalima – tai skirtinga produkcija ir skirtingas rinkos etapas. Tačiau kryptis akivaizdi: pasiūlai didėjant, augintojo gaunama kaina smarkiai mažėja. Ir būtent čia atsiveria pagrindinis bulvininkystės paradoksas. Jei metai sausi – ūkininkas moka už laistymo vandenį, jei šlapi – praranda dalį derliaus, negali laiku įvažiuoti į laukus ir daugiau išleidžia kovai su augalų ligomis. O kai pagaliau bulvė atsiduria sandėlyje, rinka gali pasakyti: 1 kg vertas tik 20 ct.

Nuostolių mastas – akivaizdus

LDAA valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas dar po liepos liūčių įspėjo, kad kai kur daržovių pasėliai skęsta, nes per porą dienų iškrito daugiau nei mėnesio kritulių norma. Jo teigimu, ilgalaikės pasekmės tuomet dar nebuvo aiškios, tačiau buvo akivaizdu, kad jų bus.
P. Andriejavas atkreipė dėmesį ir į antrinį pavojų. Po didelės drėgmės staiga atšilus orams pasėliai gali pradėti šusti, plisti puviniai ir ligos. Todėl vien iš lauko vaizdo iškart po liūties nebuvo galima spręsti, kiek derliaus iš tikrųjų bus prarasta. LDAA direktorė Simona Marmienė „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad 0,20–0,30 Eur/kg be PVM yra vidutinė pastarųjų savaičių pardavimo kaina Lietuvos prekiniuose ūkiuose, palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, apie 10 proc. didesnė.

„Šių metų bulvių derliaus dar nelabai norėčiau komentuoti – galutinį rezultatą bus galima įvertinti tik vėliau, – pasakojo LDAA vadovė. – Praėjusiais metais derlius buvo žymiai geresnis, taip pat ir bulvių kokybė. Šiemet situacija kur kas sudėtingesnė. Tačiau, žiūrint į dabartinę situaciją laukuose, neatmesčiau galimybės, kad kaina po truputį gali ir didėti. Aišku, dabar tai sunku prognozuoti, bet tokia tikimybė yra.“
Pasak jos, šiemet bulves tikrai paveikė ir gausūs lietūs, ir kruša. Situacija pakankamai sudėtinga. „Koks bus galutinis derlius ir, svarbiausia, kokia bus jo kokybė, šiandien dar sunku pasakyti. Kai visos bulvės suvažiuos į sandėlius ir saugyklas, tada turėsime aiškesnį vaizdą, kiek iš tikrųjų užauginta ir kokios kokybės produkciją pavyko išsaugoti. Jau dabar aišku, kad nemažai išlaidų teks patirti dėl bulvių saugojimo ir jų išlaikymo per žiemą. Reikės sudaryti tinkamas sąlygas, kad būtų galima kuo ilgiau palaikyti gerą bulvių kokybę. Tai ūkininkams reiškia papildomas sąnaudas“, – kalbėjo S. Marmienė.

ŪP pašnekovės pastebėjimu, daugelyje rajonų padėtį dar labiau apsunkina tai, kad dėl susidariusių oro sąlygų į laukus sunku įvažiuoti technikai, todėl sudėtingiau vyksta ir visas bulvių kasimo procesas. Jeigu tokios sąlygos tęsis, dalį derliaus nuimti gali būti dar problematiškiau, o tai, be abejo, gali turėti įtakos ir bulvių kainai. „Daugiausia nuo nepalankių orų nukentėjo Šiaulių kraštas, Žemaitija. Ypač sudėtinga situacija buvo Šiaulių ir Kelmės r. Apskritai šiemet kažkaip visos bėdos susitelkė tame krašte – ir kruša, ir gausūs lietūs. Tai paveikė ne tik bulves ar kitas daržoves, bet ir grūdų augintojų derlių“, – redakcijai teigė S. Marmienė. Ji pastebėjo ir dar vieną labai rimtą problemą, su kuria šiemet susiduria daržovių augintojai, – tai sezoninių darbuotojų trūkumas. LDAA atlikta narių apklausa parodė, kad vienam daržovių ūkiui šį sezoną vidutiniškai trūksta apie 10–15 sezoninių darbuotojų. Daržovių ūkiui tai yra labai daug, nes čia nemažai darbų vis dar reikia atlikti rankomis ir jų negalima paprasčiausiai atidėti savaitei ar dviem. Dėl darbuotojų trūkumo vėluoja darbai, o daržininkystėje kiekviena prarasta diena gali turėti pasekmių. Vėlavo ir ankstesni darbai, ravėjimas, o dabar jau vėluoja derliaus nuėmimas bei produkcijos apdorojimas. Todėl galima kalbėti ir apie gana didelius nuostolius – šiemet gali būti prarasta daugiau kaip 15 proc. lietuviškų daržovių derliaus. Pridėjus liūčių, krušos, užmirkimo ir ligų padarinius, nuostoliai gali būti dar didesni.
Susideda kelios problemos vienu metu: nepalankios oro sąlygos, lietūs, kruša, sudėtingas įvažiavimas į laukus, vėluojantis derliaus nuėmimas ir didelis sezoninių darbuotojų trūkumas. Visa tai tikrai turės padarinių galutiniam derliui, jo kokybei ir tam, kiek produkcijos ūkininkams galiausiai pavyks pateikti rinkai.

Blogai ir Žemaitijoje, ir Suvalkijoje

Stipriai nuo liūčių nukentėjo Algimantas Vaupšas, ūkininkaujantis Dvarčiaus k. (Kelmės r.). Šiemet jo stambus, 231 ha daržovių ūkis buvo sumaitotas nepalankių orų. Ūkininkas augina bulves, kopūstus, burokėlius, juos perdirba – skuta, pjausto ir vakuumuoja. Produkciją parduoda Lietuvoje ir eksportuoja.

A. Vaupšas ŪP sakė, kad po vasaros liūčių dėl užmirkimo buvo prarasta apie 20 ha bulvių, taip pat 28 ha kopūstų, 8 ha morkų ir 15 ha burokėlių. Jų kasti jau nebereikės. „Per praėjusias dvi savaites gavome 230 mm vandens. Tai į jokį lauką neįvažiuojame su savo turimais kombainais. Gal dar pradžius, gal dar kur nors įvairuosime“, – apgailestaudamas kalbėjo daržovių augintojas. Tai jau ne teorinė diskusija apie derliaus sumažėjimą – tai plotai, į kuriuos buvo investuota, bet iš jų planuotos produkcijos nebebus.

Veršių k. (Sintautų sen., Šakių r.) jau tris dešimtmečius ūkininkaujantys Vaida ir Jonas Daugėlos šį pavasarį pasodino apie 100 ha bulvių. Liepos viduryje jų laukai iš pirmo žvilgsnio dar neatrodė prastai, tačiau atskiruose plotuose per trumpą laiką buvo iškritę 70–80 mm kritulių.

J. Daugėla pasakojo, kad bėdų yra ir dabar. „Šiemet bulvių turime apie 100 ha, plotai nemaži, o metai tikrai ne iš lengvųjų. Ir karšta buvo, ir lijo – viskas maišėsi. Orų bangos šiemet labai jautėsi. Tiesa, pats karštis gal nebuvo tas dalykas, kuris labiausiai pakenkė, bet kai vienu metu karšta, paskui ateina lietūs, augalui tai vis tiek nėra gerai. O su bulvių supirkimo kainomis dabar yra visaip. Lietuvoje, kiek girdžiu, jos svyruoja maždaug apie 20 iki 30 ct/kg. Bet čia, aišku, labai priklauso nuo to, kokios tos bulvės ir kaip jos paruoštos. Jeigu plautos, rūšiuotos, gal už tokias ir galima tuos 30 ct/kg gauti. Aš už bulves gaunu tik po 18–22 ct/kg“, – ŪP pasakojo Suvalkijos krašto ūkininkas.
Jo teigimu, pernai gaudavo keliais centais daugiau. Atrodo, kas čia tie keli centai, bet kai parduodi didesnį kiekį bulvių, tai pasijaučia. Tie keli centai tada tampa jau visai kitais pinigais. „Dabar girdžiu kalbant, kad bulvės galėtų šiek tiek brangti, nes dėl karščių pietinėje Europoje kai kur jų mažiau užaugo, derlius prastesnis. Jeigu bulvių rinkoje bus mažiau, tai, savaime suprantama, ir kaina gali kažkiek kilti. Bet kaip čia iš tikrųjų bus – dar sunku pasakyti. Žemės ūkyje iš anksto nieko tiksliai nežinai: vienais metais vienaip, kitais – jau visai kitaip“, – teigė redakcijos pašnekovas.

Ir tikrai, šiemet jau būta visko. Štai ir ankstyvąsias bulves Daugėlų šeima jau buvo pradėjusi kasti, bet po liūčių darbus teko stabdyti ir laukti, kol dirva pradžius. Pasak J. Daugėlos, bulvių augimo pradžioje buvo karšta, net per karšta, o laistymo sistemos ūkyje nėra. Vėliau vieną kraštutinumą pakeitė kitas – vandens atsirado per daug. Patyręs ūkininkas per tris dešimtmečius jau matė ir sausras, ir karščius, ir liūtis, ir itin mažas produkcijos supirkimo kainas. Šiemet visa tai dar kartą priminė, kad bulvininkystėje augintojas rizikuoja du kartus: pirmiausia nežino, ką jam paliks gamta, o nuėmęs derlių – ką už jį pasiūlys rinka.

Vienur skendo, kitur išgelbėjo melioracija

2026-ieji bulvininkams nuo pat pradžių nebuvo vienodi. Kėdainių krašte ūkininkaujantis Rimantas Žebarauskas pirmąsias bulves pradėjo kasti dar gegužės pabaigoje. Tuomet ankstyvojo derliaus buvo apie 10 t/ha. Ūkininkas sakė, kad sąnaudas didino vis dar brangstančios trąšos, degalai ir darbo užmokestis. Gegužės pabaigoje pačias pirmąsias bulves savo ūkyje jis pardavinėjo po 1,70 Eur/kg, tačiau tokia pirmųjų bulvių kaina, žinoma, visiškai neatspindi rudens rinkos.

R. Žebarauskas nesiskundė per dideliu lietaus kiekiu. „Anksčiau laistyti teko, dabar jau nebe, – pasakojo ūkininkas. – Buvo toks momentas, berods, per Jonines, kai trūko drėgmės, todėl laisčiau. Pas mus melioracija padaryta gerai. Tik tada, kai bulvėms labiausiai reikia vandens ir matau, kad jo trūksta, palaistau. Dabar kasame. Drėgmė jau, sakyčiau, ant ribos. Pakankamai gerai padaryta melioracija yra labai svarbu. Pirmiausia reikia ją susitvarkyti, o ne verkti, kad mus vandeniu užpylė. Jeigu melioracija nesutvarkyta, tai ir nedaug vandens gali būti per daug.“

R. Žebarauskas sakė, kad dabar stengiasi bulvių visai neparduoti, nes Lietuvoje šiuo metu nėra geros kainos. Tie, pasak jo, kurie priaugino bulvių, bet neturi sandėlių, dabar jas pigiai pardavinėja didiesiems prekybos tinklams. „Aš dar nieko neparduodu, nes šiemet mano bulvės iš Lietuvos važiuos į pietinę ir vakarinę Europą. Ten yra jų trūkumas, kadangi bulvių laukai tiesiog išdegė – sausros, karščiai padarė savo. Problemų yra Belgijoje, Nyderlanduose, Šiaurės Prancūzijoje. Tas pats ir Didžiojoje Britanijoje. Dėl to aš ir nesistengiu dabar nieko pardavinėti čia. Mūsų prekybos tinklai šiuo metu nesiūlo normalios kainos. Jie perka iš tų ūkininkų, kurie neturi kur bulvių sandėliuoti ir todėl dabar beveik už dyką jas parduoda. Parduoda prekybos tinklams po 13 ct/kg, kai savikaina yra 12 ct/kg. Tai koks čia jau gali būti uždarbis? Vienas centas. Jeigu žmogus taip nori dirbti toliau – jo pasirinkimas“, – teigė redakcijos pašnekovas.

Bulvių augintojas mano, kad tai yra tokių ūkininkų asmeninis reikalas. Jis apie prekybos tinklus nieko blogo negalintis pasakyti – jie tiesiog dirba savo darbą. Kokia rinkoje yra pasiūla, tokia jie ir naudojasi. Viskas su tuo būtų gerai, tačiau didžiausia bėda šiandien yra tiems ūkininkams, kurie prisodina bulvių nežinodami, kur jas parduos arba kur paskui susandėliuos. Štai čia esanti didžiausia problema.

„Kalbant apie tai, kiek galima tikėtis gauti bulves parduodant Europoje, aš žinau viena – iš savo kiemo turėčiau gauti mažiausiai 24 ct/kg. O kiek paskui uždirbs prekybos tinklai Europoje – jau jų reikalas. Manau, kad šiemet bulvių kaina tikrai bus didesnė negu pernai. Pas mus didžiojoje Lietuvos dalyje dabar šlapia, o ten, Europoje, bulvės išdegė. Vis dėlto ir aš dar nenoriu labai drąsiai kalbėti. Man pačiam dar liko nukasti apie 90 ha. Kai viską nusikasiu, tada jau galėsiu pasakyti: taip, dabar tai yra faktas“, – pasakojo R. Žebarauskas.

Reikia sugebėti ir parduoti

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 18 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.