Užbaigiama valstybinės žemės reforma: savivaldybės nuo 2027-ųjų perims administravimą kaimo vietovėse

Tai finalinis valstybinės žemės valdymo reformos etapas. Pirmasis etapas įgyvendintas 2024 m. sausio 1 d., kai savivaldybėms buvo perduotas valstybinės žemės administravimas miestų ir miestelių teritorijose. Tuomet savivaldybėms perduota daugiau kaip 112 tūkst. hektarų valstybinės žemės.

„Tai vienas svarbiausių žemės valdymo pertvarkos etapų, kuris leis sprendimus dėl valstybinės žemės priimti arčiau žmonių ir vietos bendruomenių poreikių. Siekiame, kad savivaldybės būtų pasirengusios sklandžiai perimti naujas funkcijas iš Nacionalinės žemės tarnybos, o gyventojai ir verslas pokyčius pajustų kaip greitesnes ir patogesnes paslaugas. Šią reformą įgyvendiname glaudžiai bendradarbiaudami su savivalda ir Nacionaline žemės tarnyba“, – sako aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.

Įgyvendinus antrąjį reformos etapą savivaldybėms bus perduota daugiau kaip 800 tūkst. hektarų valstybinės žemės kaimiškosiose teritorijose.

„Nacionalinė žemės tarnyba kartu su Aplinkos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija aktyviai planuoja šį reformos etapą, nes mūsų bendras tikslas yra užtikrinti, kad savivaldybės būtų tinkamai pasirengusios perimti naujas funkcijas, o gyventojai ir verslas po reformos nepatirtų jokių trikdžių. Nors dalis funkcijų perduodama savivaldai, Nacionalinė žemės tarnyba ir toliau išliks centrine žemėtvarkos institucija, vykdys valstybinės žemės pardavimus bei prižiūrės valstybinės žemės patikėtinių veiklą. Taip pat mums svarbu, kad pertvarkos procesas būtų aiškus mūsų darbuotojams, todėl apie priimamus sprendimus ir reformos eigą su darbuotojų bendruomene atvirai dalinamės viso proceso metu. Siekiame užtikrinti, kad darbuotojai, kuriuos palies reforma, iš anksto gautų visą reikalingą informaciją ir konkrečius pasiūlymus dėl tolimesnio darbo Nacionalinėje žemės tarnyboje arba savivaldoje“, – sako Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pareigas laikinai einantis Dovydas Petraška.

Reformai įgyvendinti sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri sprendžia funkcijų, darbuotojų, turto ir procesų perdavimo klausimus. Joje dalyvauja Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos, Lietuvos savivaldybių asociacijos bei NŽT profesinės sąjungos atstovai.

Šiuo metu preliminariai sutarta dėl savivaldybėms perduodamų etatų skaičiaus. Planuojama perduoti 166 etatus, skirtus perduodamoms funkcijoms vykdyti. Šis skaičius apskaičiuotas vertinant faktinį darbo krūvį ir pagal perduodamų funkcijų apimtį, valstybinės žemės plotus ir žemės sklypų skaičių.

Taip pat sprendžiami darbo užmokesčio fondo paskirstymo, materialaus turto perdavimo, IT sistemų suderinamumo bei darbo vietų įrengimo klausimai. Kartu su funkcijomis savivaldybėms planuojama perduoti dalį techninės įrangos, telefonų, baldų ir kitų darbui reikalingų priemonių. Konkrečios perduodamo turto apimtys bus derinamos individualiai su kiekviena savivaldybe.

Didelis dėmesys skiriamas tam, kad pereinamuoju laikotarpiu nesustotų žemėtvarkos procesai. Šiuo metu ieškoma sprendimų, kurie leistų užtikrinti žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo sutarčių tęstinumą, kol savivaldybės atliks viešųjų pirkimų procedūras ir perims funkcijas. Savivaldybėms taip pat bus perduotos naujos funkcijos, tarp jų žemės reformos žemėtvarkos projektų organizavimas bei valstybinės žemės nuomos aukcionų vykdymas.

Atskiras dėmesys skiriamas žemėtvarkos dokumentų archyvų klausimui. Šiuo metu svarstomos galimybės dalį arba visus šalies žemėtvarkos dokumentus skaitmenizuoti, tačiau planuojama, kad archyvai ir toliau liks Nacionalinės žemės tarnybos atsakomybėje ir savivaldybėms perduodami nebus.

Iki reformos įsigaliojimo likus daugiau nei pusmečiui, Aplinkos ministerija, Nacionalinė žemės tarnyba ir savivaldybės toliau derins praktinius funkcijų perdavimo klausimus, kad po reformos žemėtvarkos procesai sklandžiai veiktų visoje šalyje.

NŽT informacija