Užterštos braziliškos mėsos skandalo tęsinys

Neseniai rašėme apie tai, kad užteršta braziliška jautiena pateko į ES rinką.

Dabar paaiškėjo, jog ES auditas rodo, kad Brazilija, kuri po 2024 m. atlikto EK patikrinimo turėjo laikinai sustabdyti hormonais gydytų karvių ir telyčių mėsos eksportą, anksčiau atnaujino eksportą, taip ir neinformavusi EK.

Dėl to dar pernai į Europos Sąjungos rinką pateko 33 tonos augimo hormonais užterštos mėsos. Ši mėsa buvo gauta iš 174 galvijų, gydytų 17β estradioliu. Be to, šiai mėsai buvo išduota 15 sveikatos sertifikatų, rodančių, kad veisimo procese nebuvo naudojami augimo hormonai. Kitaip sakant, akivaizdu, jog europiečiai negali pasitikėti iš esmės jokiomis Lotynų Amerikos institucijomis bei jų išduodamais dokumentais.

Popierius ir tikrovė – skiriasi

Pažeidimai buvo atskleisti tik pernai spalio 14–31 dienomis atlikto patikrinimo metu.

„Popieriuje viskas atrodė puikiai. Iš tikrųjų į rinką buvo išleista mėsa, neatitikusi ES reikalavimų. Tai pavojinga situacija, rodanti, kad kontrolės sistema neveikė taip, kaip turėtų, ir Brazilija nevykdo to, ką įsakė EK“, – internautai socialiniame tinkle X cituoja Jaceką Zarzeckį iš Lenkijos tvarios jautienos platformos. Jis pridūrė, jog ES reikalauja aukščiausių standartų iš savo ūkininkų ir perdirbėjų, tačiau importuotojams tos pačios taisyklės nebetaikomos.

J. Zarzeckis netrukus žurnalistams sakė, kad vienintelė audito pasekmė iki šiol yra subjekto, išdavusio suklastotus sveikatos sertifikatus, veiklos sustabdymas. Tačiau jis pridūrė, kad pirmadienį jo organizacija pateikė Europos Komisijai prašymą laikinai sustabdyti importą iš ūkių ir įmonių, kurios Europos rinkai pardavinėjo augimo hormonu užterštą mėsą. Tvarios jautienos platforma taip pat nori padidinti laboratorinių tyrimų dažnumą ir kad Europos Komisija imtųsi veiksmų, jog būtų visiškai panaikinta galimybė siųsti užterštą mėsą į ES.

Tikrinimai tebevyksta

Tuo metu portalas farmer.pl skelbia, jog šalies Vyriausioji veterinarijos inspekcija patvirtino, kad Europos Komisija 2025 m. lapkričio 11 d. informavo visas valstybes nares apie Brazilijos jautienos, kurioje yra estradiolio, uždrausto Europos Sąjungoje, problemą.

Čia taip pat teigiama, jog pažeidimai buvo nustatyti spalio mėnesį Brazilijoje atlikto audito metu. Tuomet Briuselis paprašė ES šalių patikrinti, ar abejotinos mėsos partijos yra jų rinkose. Vyriausioji veterinarijos inspekcija akcentuoja, kad Lenkija RASFF sistemoje nebuvo identifikuota kaip įtartinų partijų gavėja ir kad vidaus rinkoje nebuvo aptikta užterštos jautienos iš Brazilijos. Inspekcija taip pat patikino, kad „nuolat stebi situaciją“ ir nuolat atlieka standartinius tyrimus.

Vyriausioji žemės ūkio ir maisto kokybės inspekcija paskelbė, kad mažmeninės prekybos etape buvo surinkti mėsos mėginiai atliekant ad hoc patikrinimus. Laboratoriniai tyrimai esą toliau tęsiami.

Mėsos patikrinimai Lenkijoje nėra atsitiktiniai, patikino Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija. „Stebėjimo sistema veikia nuolat, ir į Lenkijos rinką nepateko jokių abejotinų jautienos partijų iš Brazilijos“, – teigė ministerija.

Brazilai muša eksporto rekordus

Portalas euromeatnews.com skelbia, jog kas mėnesį fiksuojant rekordus, 2025-ieji įeina į istoriją kaip rekordiniai Brazilijos jautienos eksporto metai.

Iš viso buvo eksportuota 3,50 mln. tonų jautienos – 20,9 proc. daugiau nei 2024 m. Eksportuota apimtis sudarė 18,03 mlrd. JAV dolerių – maždaug 40,1 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Didžiausią siuntų dalį sudarė šviežia jautiena – 3,09 mln. tonų, tai yra 21,4 proc. daugiau nei praėjusiais metais, o pajamos siekė 16,61 mlrd. JAV dolerių. Sudėjus visas kategorijas – šviežią, perdirbtą mėsą, subproduktus, skrandžius, riebalus ir sūdytą mėsą – Brazilijos siuntos pasiekė daugiau nei 170 šalių.

2025 m. Kinija buvo pagrindinė Brazilijos jautienos paskirties šalis, sudaranti 48 proc. viso eksporto kiekio – 1,68 mln. tonų, o bendra vertė siekė 8,90 mlrd. JAV dolerių. Po jos sekė Jungtinės Valstijos – 271 800 tonų ir 1,64 mlrd. JAV dolerių. Po jų – Čilė (136 300 tonų; 754,5 mln. JAV dolerių), Europos Sąjunga (128 900 tonų; 1,06 mlrd. JAV dolerių), Rusija (126 400 tonų; 537,1 mln. JAV dolerių) ir Meksika (118 000 tonų; 645,4 mln. JAV dolerių).

Palyginti su 2024 m., daugumoje pagrindinių krypčių eksporto apimtys išaugo. Eksportas į Kiniją, palyginti su 2024 m., padidėjo 22,8 proc., o į Jungtines Valstijas – 18,3 proc. Tačiau eksportas į Europos Sąjunga augo net 132,8 proc. Taip pat pastebimas ryškus eksporto padidėjimas į Alžyrą (+292,6 proc.), Egiptą (+222,5 proc.) ir Jungtinius Arabų Emyratus (+176,1 proc.).

Europos Komisijos manevrai

Paskelbus audito rezultatus, ES žemės ūkio komisaras Oliveris Varhelyi tame pačiame socialiniame tinkle X paskelbė, kad kalbėjosi su Brazilijos žemės ūkio ministru Carlosu Favaro, kuris jį informavo apie neatidėliotiną nepatikimos sertifikavimo įstaigos veiklos sustabdymą. „Tolesnis auditas patikrins, ar taisomieji veiksmai atitinka ES reikalavimus“, – sakė komisaras.

Formaliai ES maisto saugos mechanizmai veikė – apie užterštas partijas buvo pranešta RASFF sistemai, o dalis mėsos buvo pašalinta iš rinkos ES šalyse. Tačiau, nepaisant visų fiksuotų pažeidimų, EK ir toliau atkakliai stumia vis dar ES neratifikuotą susitarimą su „Mercosur“.

Kaip praneša „Euractiv“, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen dar praėjusios savaitė pabaigoje paskelbė, kad ES ir „Mercosur“ prekybos susitarimas bus laikinai taikomas iki visiško ratifikavimo – šią priemonę ES šalys jau esą parėmė praėjusį mėnesį.

„Jau anksčiau sakiau: kai jos bus pasirengusios, mes būsime pasiruošę... Pastarąsias savaites intensyviai tai aptarinėjau su valstybėmis narėmis ir Europos Parlamento nariais“, – sakė ji ir pridūrė, kad Komisija tęs laikino taikymo procesą.

Pagal ES teisę, prekybos susitarimas gali įsigalioti laikinai – tai reiškia, kad abiejų šalių prekių tarifai būtų panaikinti – praėjus dviem mėnesiams po to, kai kuri nors „Mercosur“ valstybė ratifikuoja susitarimą viduje ir praneša Briuseliui. Savo ruožtu Komisija taip pat turi pranešti „Mercosur“ valstybėms, kad ji laikinai įgyvendins susitarimą.

Parengė Ričardas Čekutis