V. Blinkevičiūtė: „Dėl skaidresnio atlygio – daugiau teisių darbuotojams“

– Gerbiama Vilija, Lietuvoje skamba teiginiai, kad Skaidraus atlygio direktyva bus per didelė našta įmonėms ir dar blogiau. Kaip vertinate šiuos teiginius?

– Nereiktų nustebti: tai yra darbdavių atstovų pozicija. Prieš kelerius metus dėl šios direktyvos panašūs argumentai skambėjo ir Europos Parlamente. Yra darbuotojų, profesinių sąjungų nuomonė, yra ir darbdavių nuomonė. Normalu, kad ne visada jos sutampa.

Kita vertus, kaltinti direktyvą, gąsdinti ja verslą, visuomenę yra tas pats, kaip kaltinti šviesoforą, kad jis stabdo eismą. Direktyva yra apie skaidresnius, teisingesnius atlyginimus dirbantiesiems. Tai svarbu.

– Kokie šios direktyvos tikslai, kam jos reikėjo?

– Du tikslai: užtikrinti vienodą atlyginimą už tokį patį ar vienodos vertės darbą bei mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus.

Juk ne vienas yra susidūręs su situacija, kai už tą patį darbą gauna mažesnį atlygį nei kolega. O kodėl? Ar taip teisinga? Atsakymų dažniausiai nėra, o ir paklausti dažnai net negalima. Lygiai taip vis dar pasitaiko atvejų, kai mažesnis atlygis mokamas vien todėl, kad esi moteris. Žinoma, diskriminacija pagal lytį yra viena iš priežasčių, kodėl moterų atlyginimai (ir pensijos) vis dar mažesni nei vyrų.

Dirbančios moterys ES per valandą vidutiniškai uždirba apie 12 proc. mažiau nei vyrai. Moterų pensijos vidutiniškai net 25 proc. mažesnės nei vyrų.

– Kam naudinga ši direktyva?

– Naudinga dirbantiesiems pagal darbo sutartis: numatyta daugiau teisių ir galimybių. Darbdaviams numatyta daugiau pareigų. Didesniems darbdaviams – daugiau pareigų, mažesniems – mažiau. Kita vertus, ši direktyva gali būti naudinga ir darbdaviams: aiškesnė atlyginimų sistema, mažiau nesutarimų.

– Ką numato ši direktyva?

– Paminėsiu tik kelis dalykus, pirmiausia – dėl darbuotojų.

Įmonės pareigybės bus suskirstytos į grupes pagal darbuotojų įgūdžius, kvalifikaciją, pastangas, atsakomybę, darbo sąlygas. Darbuotojai turės galimybę ir teisę sužinoti, kokį vidutinį darbo užmokestį gauna kolegos toje pareigybių grupėje, taip pat ir pagal lytį. Tai nereiškia, kad, pavyzdžiui, elektrikas Petras žinos elektriko Jono atlyginimą: bus pateikiama informacija tik apie vidutinį atlygį. Kita vertus, naujos taisyklės suteiks galimybę ir teisę atskleisti informaciją apie savo darbo užmokestį kitiems darbuotojams. 

Darbdaviams bus draudžiama įdarbinimo metu klausti kandidato apie darbo užmokestį ankstesnėse darbovietėse. Darbuotojai, patyrę diskriminaciją, pavyzdžiui, dėl lyties atlyginimo srityje, galės kreiptis į teismą gauti kompensaciją.

Taigi direktyva suteiks daugiau aiškumo darbuotojams. Bus mažiau svarstymų, ar teisingas mano darbo užmokestis. Atsiranda teisė klausti apie atlyginimus ir gauti informaciją.

O, pavyzdžiui, Lietuvos darbdaviai teiks „Sodrai“ daugiau duomenų apie darbuotojų atlyginimus ir darbo sąlygas. „Sodra“ teiks duomenis Valstybinei darbo inspekcijai ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai. Kai vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai bus didesni nei 5 proc., kurių darbdavys nesugebės pagrįsti, jis turės atlikti darbo užmokesčio vertinimą kartu su darbuotojų atstovais ir imtis priemonių nelygybei pašalinti.

– Panašu, kad Lietuva atidės direktyvos taikymą iki kitų metų pradžios. Kaip Jūs vertinate situaciją?

– Treji metai. Tiek laiko turėjo Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę ir pradėti ją įgyvendinti. Vėluojam. Direktyva yra įstatymas, privalomas visoms ES valstybėms. Ir tą – Skaidraus atlygio – direktyvą reikės vykdyti.

www.blinkeviciute.eu

Nr. 2026/134/7