V. Janulevičius. Sustabdyti oro uostai – ne tik keleivių ir tarnybų problema. Tai kenkia Lietuvai daug labiau

Ką noriu pasakyti: tokie incidentai ne tik trikdo skrydžius – jie ilgainiui žaloja mūsų reputaciją.

Pastarųjų dienų įvykiai iliustruoja, kokia jautri ir pažeidžiama yra mūsų logistikos ir transporto sistema. Per savaitę oro erdvė keturis kartus buvo uždaryta dėl iš Baltarusijos įskridusių meteorologinių balionų. Nacionalinio krizių valdymo centro duomenimis, tokio tipo provokacijos tampa nuolatiniu veiksniu. Tikėtina, kad tokie atvejai kartosis ir kartosis.

Tarp strigusių keleivių, esu tikras, buvo ir verslo atstovų bei investuotojų. Aš pats buvau tarp tų, kurie strigo tarp neįvykusių skrydžių. Tokiomis aplinkybėmis ypač aiškiai supranti, kad tampi visišku situacijos įkaitu, o sprendimų grandinė neveikia pakankamai greitai.

Gaila žmonių, kuriems tai sugadino atostogas. Bet žala, tikėtina, yra daug didesnė. Pasikartojantys incidentai didina planavimo riziką ir mažina investuotojų pasitikėjimą.

Kai oro erdvės uždarymai tampa reguliarūs, planavimo neapibrėžtumas daro didesnę žalą nei pats sutrikimas. Toks pasikartojantis nestabilumas formuoja ilgalaikę reputacinę riziką ir vienareikšmiškai mažina šalies patrauklumą investuotojų akyse.

Per pastaruosius penkerius metus naujų tiesioginių užsienio investicijų projektų vertė Lietuvoje sumažėjo daugiau nei šešiolika kartų. Tai rodo susiformavusį atsargumą ir laukimą, kol sumažės regioninė rizika bei sustiprės prognozuojamumas. KIEKVIENAS incidentas, rodantis infrastruktūros pažeidžiamumą, šį laukimą ilgina.

Lietuva, kaip ir visa Europa, susiduria su geopolitine įtampa ir neapibrėžtais transatlantiniais santykiais. Mažoms ekonomikoms net trumpalaikiai sutrikimai gali turėti didelį reputacinį poveikį. Kai tarptautinė žiniasklaida – Reuters, Euronews ar Politico – mini Lietuvą stabdomų skrydžių, oro balionų ir dronų kontekste, tai neišvengiamai veikia rizikos vertinimus rinkose.

Institucijos jau stiprina sienų kontrolę ir stebėseną, tačiau šis atvejis rodo, kad veiklos tęstinumas priklauso ne tik nuo saugumo priemonių, bet ir nuo sprendimų priėmimo greičio.

Mums skubiai reikia ne tik techninių sprendimų, bet ir aiškios politinės valios užtikrinti sisteminį atsparumą.

Iš verslo perspektyvos prioritetinės kryptys išlieka trys:

• Trumpesnės sprendimų grandinės, kad būtų užtikrinta greita reakcija.
• Centralizuotas informacijos valdymas, leidžiantis visuomenei ir įmonėms gauti patikimus duomenis realiu laiku.
• Reguliarūs krizių valdymo testai, leidžiantys iš anksto identifikuoti koordinacijos trūkumus.

Patikimumas yra neatsiejama konkurencingumo dalis – vertinamas greta mokesčių, darbo sąnaudų ar inovacijų potencialo.

Gebėjimas užtikrinti operacinį stabilumą yra vienas svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos kapitalas vertina investicinę aplinką.

Lietuva turi užtikrinti prognozuojamumą ir greitą reakciją.

Kapitalas reaguoja į stabilumą, o ne į deklaracijas.

Tai ne tik patogumo klausimas, o nacionalinės konkurencingumo ir pasitikėjimo strategijos dalis.

LPK informacija