V. Masalienė. Surenkama ir perdirbama per mažai: elektroninių cigarečių atliekų tvarkymo iššūkiai Lietuvoje

Net viena nedidelė elektroninė cigaretė, patekusi į šiukšliavežę ar rūšiavimo liniją, gali sukelti gaisrą, kuris sunaikins techniką ar visą infrastruktūrą. Pastaraisiais metais su gaisrais susidūrė jau kone kiekviena atliekų tvarkymo gamykla, tačiau bent kol kas ši vis aštrėjanti problema palikta spręsti patiems tvarkytojams.

Pavojus aplinkai nuvertinamas 

Prancūzijoje per kelerius metus gaisrų, sukeliamų ličio baterijų, padvigubėjo, o Vokietijoje yra buvę dienų, kada fiksuota net iki 30 gaisrų. Lietuvoje šiais metais atliekų tvarkymo gamyklose jau kilo devyni didžiulių nuostolių pridarę gaisrai. Mažesnius gaisrus atliekų tvarkytojams pavyksta likviduoti savo jėgomis.

Susivienijusios keturios didžiausios atliekų tvarkytojų asociacijos pasiūlė sprendimą, kaip sumažinti elektroninių cigarečių atliekų kiekį kituose atliekų srautuose, kartu – gaisrų pavojų. Jos atsakingoms institucijoms pateikė siūlymą numatyti atskirą elektros ir elektronikos įrangos (EEĮ) kategoriją bei nustatyti konkrečias užduotis elektroninėms cigaretėms, kurios šiuo metu priskiriamos smulkios elektronikos ir elektroninės įrangos kategorijai.

Atskirti elektronines cigaretes sudarančias dalis yra sudėtinga ir brangu. Vienas sudėtingiausių darbų – išimti mažas šiuose įrenginiuose esančias ličio jonų baterijas. Mechaniškai pažeistos ličio baterijos gali lengvai užsidegti ar net sprogti. Visgi sudėtingas perdirbimas nėra tokia didelė problema palyginti su šių atliekų atskiru surinkimu.

Kol kas atliekų tvarkymo užduotis (65 proc.) nustatyta visai buityje naudojamai elektros ir elektroninei įrangai pagal kategorijas, atsikros užduoties elektroninėms cigaretėms nėra. Nustatyti atskirą kategoriją ir užduotis elektroninėms cigaretėms galėtų būti vienas iš sprendimų, padėsiančių atskirai surinkti ir perdirbti jų atliekas.

Tam reikalingas kompleksiškas problemos sprendimas: pareigas privalo vykdyti visi rinkos dalyviai ir sąžiningai pasidalyti kaštus, turi būti aiški ir neišvengiama atsakomybė pareigų nevykdančiam verslui ir pan. Sukurti efektyviai veikiančią atskirą elektroninių cigarečių atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą nebūtų labai sudėtinga, bet reikia užtikrinti visų rinkos dalyvių įsitraukimą.

Surenkama ir perdirbama per mažai

Lietuvoje pagal ES ir Lietuvos teisės aktus nuo 2020 m. būtina surinkti ir sutvarkyti ne mažiau kaip 65 proc., jeigu įrengiama pakankamai priėmimo vietų, arba 75 proc. buityje naudojamos elektros ir elektroninės įrangos atliekų, tarp jų ir elektroninių cigarečių, skaičiuojant nuo praėjusiais metais patiekto vidaus rinkai konkrečios kategorijos kiekio.

Skaičiuojama, jog daugiau nei 3 tūkst. gamintojų ir importuotojų 2024 metais į Lietuvos vidaus rinką galėjo išleisti apie 90 tūkst. tonų EEĮ, tačiau jiems finansuojant buvo sutvarkyta tik 21,7 tūkst. tonų. 2025 metais skaičius neturėtų viršyti 20 tūkst. tonų.

Panaudotas elektronines cigaretes galima išmesti į smulkiai elektronikai skirtas talpas, kurias galima rasti didesniuose prekybos centruose, nemokamai atiduoti elektroninėmis cigaretėmis prekiaujančiose mažmeninės prekybos tinklų parduotuvėse ar pardavėjų prekybos vietose, nuvežti pavojingas atliekas tvarkančiai bendrovei arba pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles.

Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse  vykdomo aplinkosaugos projekto „Mes rūšiuojam“ metu.

---

Komentaro autorė – Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos vadovė Veronika Masalienė

Gamintojų ir importuotojų asociacijos informacija