Nevėžninkų koplyčia įtraukta į Kultūros vertybių registrą ir saugoma valstybės, tačiau prieš maždaug trejus metus ji pateko ir į neprižiūrimų kultūros paveldo objektų sąrašą.
Šalia koplyčios pradėjus plėtoti smėlio karjerą, mūrinio statinio aplinka buvo aptvarkyta, o teritorija pradėta stebėti vaizdo kameromis.
Nevėžninkų koplyčia jau seniai žinoma ne tik kaip nykstantis kultūros paveldo objektas. Apleistą ir atokiai stovinčią šventovę apipynė pasakojimai apie joje vykstančius sunkiai paaiškinamus reiškinius.
Dar 2006 metais regioninėje spaudoje rašyta, kad naktimis koplyčią lankę smalsuoliai teigė matę neaiškias šviesas ir šešėlius. Pasak jų, prie koplyčios netikėtai įsijungdavo ir išsijungdavo automobilių žibintai, judėdavo elektra valdomi langai, o bandant išvažiuoti kartais nepavykdavo užvesti iki tol be problemų veikusio automobilio.
Vis dėlto Nevėžninkuose gyvenę žmonės tvirtino patys vaiduoklių nematę ir tokiais pasakojimais netikintys. Dieną koplyčioje apsilankę žurnalistai taip pat nieko neįprasto nepastebėjo, tačiau vėliau nuotraukose prie buvusio altoriaus vietos įžiūrėjo neaiškų siluetą. Kas iš tiesų pateko į kadrą, nustatyta nebuvo.
2016 metais publikacijoje apie Nevėžninkų praeitį dar kartą priminta, kad pasakojimai apie vaidenimą į atokią koplyčią buvo pradėję traukti smalsuolius ir ekstremalių pojūčių ieškotojus iš įvairių Lietuvos vietų.
Teritoriją kartu su koplyčia įsigijo Panevėžio rajone, Berniūnuose, registruota bendrovė „Kasa Group“. Bendrovei perėmus sklypą, iš jo išvežtos šiukšlės ir senos nebenaudojamos padangos, įrengtos užtvaros bei pastatyti įspėjamieji ženklai „Privati teritorija“.
Bendrovės „Kasa Group“ savininkas Tomas Malinauskas pasakojo, kad koplyčios aplinką stengiamasi prižiūrėti.
Įsigiję teritoriją kartu su koplyčia išvežėme bene septynis sunkvežimius šiukšlių, tačiau žmones labai sunku atpratinti čia vežti atliekas
TOMAS MALINAUSKAS, BENDROVĖS „KASA GROUP“ SAVININKAS, APIE NEVĖŽNINKŲ KOPLYČIOS TERITORIJOS PRIEŽIŪRĄ
„Kai maždaug prieš trejus metus įsigijome šią teritoriją kartu su koplyčia, išvežėme bene septynis sunkvežimius šiukšlių. Kad neatsakingi žmonės neprivežtų daugiau įvairiausių atliekų, įrengėme užtvaras. Kadangi teritorijoje vystomas verslas, neleisime čia vežti ir versti šiukšlių. Tačiau žmonės yra pripratę tai daryti, todėl labai sunku juos nuo to atpratinti“, – pasakojo T. Malinauskas.
Pasak bendrovės vadovo, vaizdo kameromis galima stebėti, kas atvyksta į teritoriją ir palieka atliekas, todėl šiukšlintojus bandoma nustatyti bei sudrausminti.
Daugiau problemų esą kelia keturračių vairuotojai. Nors juos suvaldyti sudėtingiau, bendrovė taip pat bando užkirsti kelią važinėjimui koplyčios prieigose.
T. Malinauskas teigė, kad artimiausiu metu restauruoti koplyčios neketinama. Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas šalia esančiam smėlio karjerui.
„Smėlio karjere intensyviai vyksta darbai. Iš jo bus vežamas smėlis, todėl čia vyks nemažas transporto eismas. Kol kas apie koplyčios tvarkymą nėra kada galvoti. Be to, norint ją tinkamai sutvarkyti, reikia gauti leidimus ir turėti su paveldosaugininkais suderintą projektą. Kultūros paveldo objekto negalima tvarkyti bet kaip. Reikėtų ir nemažai lėšų, nes istorinę vertę turinčių pastatų restauravimas yra brangus“, – teigė verslininkas.
Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas, paveldosaugininkas Skirmantas Vertelka patvirtino, kad Nevėžninkų koplyčios liekanos įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.
„Koplyčios liekanos yra istorinio paveldo objektas, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Jo unikalus kodas – 16041. Objektą saugo valstybė, todėl savininkai negali savavališkai imtis darbų. Jeigu norėtų tvarkyti koplyčią, viską privalėtų suderinti su Kultūros paveldo departamentu. Visi tvarkybos darbai turi būti atliekami pagal projektą. Kultūros paveldo objektų projektai kainuoja gerokai daugiau nei įprasti, todėl nemanau, kad kas nors ryžtųsi investuoti – tai kainuotų labai brangiai“, – sakė S. Vertelka.
Paveldosaugininko vertinimu, dabartiniai sklypo savininkai koplyčios aplinką prižiūri pagal savo galimybes ir turimas lėšas.
Trumpa istorija
Nevėžninkų koplyčia stūkso atokioje vietoje – 3,5 km į šiaurės rytus nuo Naujamiesčio, Nevėžio krante, šalia Panevėžio miesto nuotekų valymo įrenginių teritorijos. Nevėžninkų istorija siejama su abiejose Nevėžio pusėse buvusiais dvarais.
Vieną jų valdžiusios Eidrigevičių šeimos rūpesčiu buvo pastatyta didelė akmeninė koplyčia. Tiksli jos pastatymo data nėra žinoma. Manoma, kad koplyčia pastatyta vėlyvojo klasicizmo laikotarpiu, iki 1880 metų. Greta stovėjo iki šių dienų neišlikę Nevėžninkų dvaro pastatai.
Į koplyčią atvykdavo ne tik Eidrigevičiai, bet ir aplinkinių kaimų gyventojai. Vokiečių okupacijos metais Nevėžninkų dvare gyveno iš Tauragės kilęs vokietis Tetmejeris. Vokiečiai sudegino vertingą dvaro biblioteką.
Paskutinė dvaro savininkė Vladislava Eidrigevičienė-Maciejauskienė, Antrojo pasaulinio karo metais traukdamasi į Vakarus, perdavė koplyčioje buvusius paveikslus ir liturginius reikmenis Panevėžio Marijonų bažnyčiai.
Sovietmečiu dvaras buvo nusiaubtas, beveik sunaikintos kapinaitės. Praplatinus koplyčios duris, joje įrengtas sandėlis. Koplyčia taip pat buvo naudojama kaip elektrinė, o vėliau – kaip trąšų sandėlis. 1974 metais greta Nevėžninkų koplyčios įrengti nuotekų valymo įrenginiai.
1990 metais tuometinis Panevėžio rajono Kultūros skyrius parengė koplyčios avarinės būklės likvidavimo sąmatą. 1991 metais, plečiant Panevėžio nuotekų valymo įrenginių stotį, nutarta nugriauti Nevėžninkų dvaro rūmus, o jų teritoriją panaudoti valymo įrenginių plėtrai.
1992 metais Vilniaus universiteto specialistai parengė išsamų koplyčios rekonstrukcijos projektą, tačiau pritrūkus lėšų jis liko neįgyvendintas.
Raimonda MIKUČIONYTĖ / JP.lt
Rimvydo Ančerevičiaus ir Živilės Večiorkutės nuotr.
UAB „Ūkininko patarėjas“
Įmonės kodas 133122411
PVM mokėtojo kodas LT331224113
Ats. sąsk. nr. LT154010042500061234,
LUMINOR bankas
Gedimino g. 27, LT-44319 Kaunas
Tel. (8-37) 225 300
El. paštas: referente@ukininkopatarejas.lt
.gif)
(1).gif)
.gif)
.gif)
.gif)
.gif)
