Vaikų rūkymas – naujos tendencijos ir kaip tai suvaldyti?

„Dažnai budėjimų metu turime neaiškių atvejų, susijusių su rūkymu. Medžiagų, kuriomis svaiginamasi, maišymas kelia didžiausią pavojų, kadangi negalima ištirti šių medžiagų ir neaišku, kas susidaro deginimo ar kaitinimo proceso metu. Tai kelia mums daug dar nepažintų sveikatos sutrikimų ir iššūkių“, – tikina profesorė.

Neaiškios kilmės kosulys, skrepliavimas, dusulys, užkimęs balsas, fizinio krūvio netoleravimas, nepastovi nuotaika ir prastas miegas – pagrindiniai simptomai, kurie gali signalizuoti, kad vaikas rūko.

Vaikai turi įsitikinimą, kad rūkymas gali sumažinti stresą ir nerimą. „Rūkymas yra apgaulinga priemonė, kuri atrodo, kad tam momentui sumažina stresą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje atsitinka atvirkščiai – vaikai gali susirgti depresija, išlieka neišspręstos problemos. Surasti streso priežastį gali padėti psichologas, fizinė veikla ar nerūkančių draugų kompanija. Gali pasirodyti sudėtinga, tačiau įvardinus streso priežastis, jį galima daug efektyviau suvaldyti“, – sako prof. V. Misevičienė.

„Dažniausiai vaikai pradeda rūkyti nuo 11 m., o apie 14-tus metus gali atsirasti priklausomybė. Paauglystė – laikas, kai mums tampa labai svarbi aplinkinių nuomonė ir bandoma pritapti prie kitų“, – pasakoja Eglė Dupinienė, Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos gydytoja rezidentė. Gydytoja rezidentė priduria, kad vaikus pabandyti rūkyti gali paskatinti smalsumas ir rūkančių tėvų pavyzdys.

Anot E. Dupinienės, rūkymo poveikį galima skirstyti į dvi grupes – greitą ir ilgalaikį poveikį. „Greitas poveikis dažniausiai lemia išvaizdos pokyčius – suprastėja plaukų kokybė, atsiranda dantų problemos ir prastas burnos kvapas, taip pat sumažėja fizinis pajėgumas. Ilgalaikis poveikis apima didesnę lėtinių ligų riziką, priklausomybę nikotinui, suprastėjusią atmintį ir emocinę būklę bei sumažėjusį vaisingumą“, – detalizuoja gydytoja rezidentė.

„Priklausomybę rūkymui sukelia nikotinas, kuris žmogaus kūne aktyvina hormoną dopaminą. Dar viena priežastis, dėl kurios gali būti sunku mesti rūkyti – socialinė aplinka. Paaugliai nenori pasirodyti prastesni už savo draugus, kurie jau rūko, tad tai neleidžia jiems atsisakyti cigarečių“, – sako E. Dupinienė.

„Padėti mesti rūkyti gali aiškiai įvardintos priežastys, dėl kurių norima tai padaryti. Gali padėti pasakymas artimiesiems, kad norima atsisakyti cigarečių, tai taps lyg įsipareigojimu kitiems. Pasitarus su gydytoju galima išbandyti pagalbines metimo rūkyti priemones. Naujų veiklų ir hobių paieška taip pat gali prisidėti prie noro rūkyti mažinimo“, – rekomendacijas pateikia E. Dupinienė.

Šiemet minimas Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos 100 metų jubiliejus. Šia proga gegužės mėnuo skelbiamas vaikų sveikatos mėnesiu, ir jo metu Kauno klinikos bei Ąžuolyno biblioteka organizuoja paskaitų apie vaikų sveikatą ciklą. Į jas kviečiami tėvai, ugdytojai, pedagogai, patys vaikai bei visi, kuriems rūpi geresnė mažiausiųjų mūsų visuomenės narių – vaikų – sveikata ir gerovė.

Kauno klinikų informacija

Viršelyje 123rf nuotr.