Valstybės kontrolė: rekordiškai augantys rezervai skatina sparčiau kurti naują jų valdymo modelį

„Valstybės rezervai yra svarbi finansinio atsparumo priemonė, todėl svarbu aiškiai apibrėžti, kokioms rizikoms amortizuoti jie kaupiami, kokio dydžio jų reikia ir kaip turėtų būti naudojami krizės metu. Didėjant geopolitiniams, ekonominiams ir demografiniams iššūkiams, rezervų valdymas turi būti grindžiamas aiškiais principais ir ilgalaikiu planavimu“, – sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Didžiausią rezervų dalį sudaro „Sodros“ rezervas

2025 m. pabaigoje „Sodros“ rezerve buvo sukaupta 4 515,1 mln. Eur. Per metus jis padidėjo 897 mln. Eur ir sudarė daugiau kaip 75 proc. viso valstybės rezervų augimo. PSDF rezerve metų pabaigoje buvo sukaupta 723,7 mln. Eur, o Rezerviniame (stabilizavimo) fonde – 791 mln. Eur, iš kurių 119,5 mln. Eur skirta radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti ir giluminiam atliekynui įrengti.

Artimiausiais metais „Sodros“ rezervą papildys ir iš II pakopos pensijų fondų gautos „Sodros“, ir valstybės biudžeto įmokos. Vien per pirmąjį 2026 m. ketvirtį „Sodrai“ jų pervesta apie 1,3 mlrd. Eur. Būtina akcentuoti, kad tai ne papildomos pajamos, o ilgalaikiai valstybės įsipareigojimai.

Valstybės kontrolės vertinimu, padidėjęs rezervas neturėtų būti naudojamas naujiems nuolatiniams įsipareigojimams prisiimti, įskaitant papildomą pensijų didinimą ar kitus sprendimus, kurie ateityje didintų valstybės išlaidas, jei nėra numatyti tvarūs jų pajamų šaltiniai.

Rezervus būtina  vertinti atsižvelgiant ir į ilgalaikius demografinius pokyčius. Prognozuojama, kad iki 2050 m. vienam senyvo amžiaus gyventojui teks tik du darbingo amžiaus asmenys, o 2025 m. jų buvo daugiau kaip trys. Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, atlikta analizė rodo, kad, nekintant politikai, dėl visuomenės senėjimo poveikio „Sodros“ rezervas būtų išnaudotas dar iki 2050 m.

Ilgalaikiam ir kokybiškam valstybės rezervų valdymui pasiekti – Valstybės kontrolės rekomendacija

Rezervai kaupiami siekiant užtikrinti valstybės finansinį stabilumą ir galimybę vykdyti įsipareigojimus ekonominių ar kitų sukrėtimų metu.

Valstybės kontrolės vertinimu, didėjant geopolitinėms, ekonominėms ir fiskalinėms rizikoms, rezervai turi būti planuojami sistemiškai, remiantis rizikos analize, aiškiais finansavimo šaltiniais, naudojimo prioritetais ir bendrais valdymo principais. Tai ypač svarbu senstant visuomenei ir augant ilgalaikiams socialinio draudimo sistemos įsipareigojimams.

Siekdama stiprinti valstybės finansinį atsparumą, Valstybės kontrolė jau pernai rekomendavo Finansų ministerijai sistemiškai peržiūrėti rezervų teisinį reglamentavimą ir nustatyti bendrus jų sudarymo bei valdymo principus, susiejant juos su valstybės skolinimosi politika.

Reaguodama į Valstybės kontrolės rekomendaciją, Finansų ministerija rengia sisteminį šalies rezervų formavimo ir valdymo modelį. Šiuo metu ministerija yra atlikusi tarptautinės praktikos analizę, vertina Lietuvos situaciją ir rengia pasiūlymus dėl bendro rezervų formavimo ir valdymo modelio. Rekomendaciją planuojama įgyvendinti iki 2026 m. pabaigos.

Įgyvendinus rekomendaciją, valstybė turės bendrą rezervų formavimo ir valdymo modelį, kuris leis rezervus planuoti remiantis rizikų vertinimu, aiškiau nustatyti jų paskirtį ir susieti rezervų politiką su valstybės skolinimosi sprendimais.

Valstybės kontrolės informacija