VDU Botanikos sode vyko tarptautinio projekto „Pamatyk, pasėk ir paragauk“ užbaigimas

Šventėje Kaune, skirtoje projekto užbaigimui, rugsėjo 20-ąją susirinko jo dalyviai: beveik pusė tūkstančio moksleivių iš Kauno Varpelio pradinės mokyklos bei dar kelios dešimtys svečių – moksleivių iš Šiaulių ir Klaipėdos mokyklų, taip pat Lietuvos botanikos sodų, „NordGen“ ir Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje atstovai. Projekto metu kartu su Lietuvos moksleiviais apie augalų auginimą sužinojo ir jų bendraamžiai Islandijoje bei Farerų salose.

Maisto kelias nuo sėjos iki lėkštės

Projekto dalyvių teigimu, svarbiausias jo tikslas buvo supažindinti su jaunąją kartą su maisto kelione nuo sėjos iki lėkštės ir sveikos mitybos svarba, taip pat – su didžiule augalų įvairove, mažiau žinomomis arba retesnėmis daržovių veislėmis, tokiomis kaip baltasis baklažanas ar įvairiaspalvės morkos.

„Kai kurie dabartiniai vaikai, atrodo, nelabai žino, iš kur gaunamos daržovytės – mažiukai turbūt atsakytų, kad iš „Maximos“ lentynų. Tad parodėme jiems, kaip maistas į tas lentynas patenka per ilgą kelią nuo pavasario iki vėlaus rudens“, – paaiškino VDU Botanikos sodo vyr. specialistė Vitalija Petrauskaitė, pristatydama sode augančias rudens gėrybes.

„Biologinė augalų įvairovė yra didžiulė, bet plačioji visuomenė, ypač vaikai, mažai apie tai žino: pavyzdžiui, jie yra girdėję pasaką apie ropę, bet tikrovėje dauguma jos nėra matę, nes jos nebėra mums įprastas maistas. Tad projekto metu iš genų banko Švedijoje sėjome net keturių veislių ropes, morkas, kviečius, avižas, žirnius ir kitus augalus,  siuntėme sėklas ir mokykloms, kurios pačios galėjo jas pasisėti ir auginti. Sėjome ir botanikos soduose, o dabar – nuimame šių daržovių derlių“, – projekto rezultatus pristatė jo vadovas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodo  vadovas Martynas Kazlauskas.

Jo teigimu, augalų įvairovę puikiai iliustruoja morkos – nors daugeliui žinomos tik dabar populiariausios oranžinės, parduodamos parduotuvėse, tačiau taip pat yra violetinių, geltonų, baltų, kurios buvo plačiai vartojamos praeityje, bet iki šių dienų parduotuvių lentynose liko tik ryškiausios – oranžinės. Biologinė įvairovė padeda prisitaikyti prie  klimato kaitos, turėdami didelę daržovių įvairovę, galime rinktis auginti tas, kurios yra atsparesnės kintančioms oro sąlygoms, gali produktyviai augti mažesniame plote, kad galėtume išmaitinti augančią žmonių populiaciją. Visos rūšys ir jose esantys genų deriniai yra nepaprastai svarbūs ir nusipelno išsaugojimo, nes nežinia, kurios iš jų ateityje bus naudingiausios mūsų vaikams, ieškosiantiems vaistų, kurie leis išvengti pandemijų.

„Kadaise kas antras lietuvis buvo ūkininkas, augindavo sau, kažkiek galbūt ir parduodavo, bet ir prasimaitindavo. Dabar didžioji dalis perka maisto produktus, patys neaugina ir gyvena miestuose. Svarbu mokyti žmones užsiauginti daržoves, populiarinti tai, nes negalime tapti maistą vien importuojančia šalimi, tai ypač svarbu dabar – vykstant karams, daugėjant gamtos katastrofų ir kitokių krizių“, – gebėjimą užsiauginti maistą patiems akcentavo projekto  vadovas.

Projektas auga: nuo Islandijos iki Farerų salų ir Lietuvos

Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja Agnė Buraitytė pasakoja, kad projektas „Pamatyk, pasėk ir paragauk“ prasidėjo Islandijoje, vėliau pasiekė Farerų salas ir Lietuvos mokyklas bei botanikos sodus. Veiklos mokyklose pabrėžė augalų genetinės įvairovės išsaugojimo svarbą ir švietė jaunąją kartą apie maisto kilmę, augalinio maisto gamybą bei turtingą valgomųjų augalų įvairovę Šiaurės ir Baltijos šalių regione.  Jaunieji projekto dalyviai, vaikai, įsitraukė itin noriai: sėjo sėklas, stebėjo dygimą ir augimą, galiausiai – džiaugėsi užaugintomis morkomis, žirniais, kviečiais ir kitais augalais. 

„Džiaugiuosi, kad šis projektas yra vis augantis. Tikimės, kad ši ir kitos panašios iniciatyvos  augs ir ateityje, kad dar daugiau mokyklų įsitrauks ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Šiaurės šalyse, o  Lietuva galės tapti geruoju pavyzdžiu ir įkvėpimu kitiems“, – vylėsi A. Buraitytė. 

Tarp VDU Botanikos sodo gėrybių – baltieji baklažanai ir daugiau nei 20 bulvių veislių

Renginio metu buvo ne tik aptarti projekto rezultatai – VDU Botanikos sode visi norintieji galėjo paragauti įvairių rudens gėrybių ir sužinoti įvairių faktų apie augalus, buvo siūloma įvairių praktinių ir pažintinių veiklų: pažintis su augalų sėjos procesu, desertų ir gėrimų degustacijos, viktorina apie bulves ir kitos įdomybės.

Apsilankiusieji galėjo susipažinti su didele ir įvairia daržo gėrybių kolekcija, augančia sodo edukaciniame darže: nuo baltų morkų iki violetinių bulvių ir geltonų burokėlių ar mėlynų žirnių. Tarp išskirtinių daržovių – geltonieji arbūzai, baltieji baklažanai ir cidonijos, svarainių ir kriaušės hibridas. Kasmet darže auginama kelios dešimtys rūšių daržovių, javų, prieskoninių ir kitų augalų, vaistažolių.

„VDU Botanikos sodo edukaciniame darže auginame pomidorus, daugiau nei 20 bulvių veislių, kurios skiriasi spalva, skoniu ir forma, taip pat – Šiaurės šalių senąsias veisles, kurioms buvo skiriamas ypatingas dėmesys šiemet vykdant projektą: ridikėlius, špinatus, įvairius javus, kopūstus, salotas, žirnius ir kitas veisles, kurios turėtų būti atsparios visokioms negandoms, žymiai atsparesnės ir klimato kaitai, nei produktyvios naujosios veislės. Švedijos genų bankuose tos senosios veislės saugomos ateities kartoms“, – pažymėjo VDU Botanikos sodo vyr. specialistė V. Petrauskaitė.

Projekte „Pamatyk, pasėk ir paragauk“ dalyvavo moksleiviai iš 32 mokyklų Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose kartu su bendraamžiais iš Islandijos ir Farerų salų. Lietuvoje projektą įgyvendino Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje drauge su Šiaurės šalių genetinių išteklių centru „NordGen“ ir Lietuvos universitetų Botanikos sodų asociacija (LUBSA).

VDU Botanikos sodo fotoinformacija