Vėjo elektrinės pasiekė naują elektros gamybos rekordą – 31,7 GWh per parą, pigo elektra, dujos, nafta

Didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF sumažėjo 1,9 proc. – kainų vidurkis gruodžio 8–12 d. sudarė 27,7 Eur/MWh. Ankstesnę savaitę buvo 28,3 Eur/MWh. Gamtinių dujų kainos toliau mažėjo, tikintis taikos Ukrainoje, išliekant rekordiniam SGD eksportui iš JAV, stabiliam gamtinių dujų tiekimui iš Norvegijos bei mažesnei gamtinių dujų paklausai Azijoje bei Europoje, prognozuojant šiltesnius nei įprasta orus.

Palyginimui, prieš metus tuo pačiu laikotarpiu gamtinių dujų kainų TTF savaitės vidurkis buvo 46,6 Eur/MWh, 2023-iaisiais tuo pačiu laikotarpiu – 39,2 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 1 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Kainos gali svyruoti 24–27 Eur/MWh ribose.

Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu sudaro apie 52,1 proc., prieš savaitę buvo 53,5 proc., prieš metus tuo pačiu metu – 70,7 procento. Dujų kiekis Europos saugyklose šiuo metu siekia apie 69,6 proc. (praėjusią savaitę buvo 72,5 proc.), prieš metus saugyklų užpildymas siekė 77,9 procento.

Per savaitę, gruodžio 8–12 d., per Klaipėdos SGD terminalą rinkai patiekta 561,3 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 542,7 GWh). Į Latviją gamtinių dujų išsiųsta 8,1 GWh (ankstesnę savaitę – 10,2 GWh).

Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 5,3 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 4,2 GWh).

Lietuvoje gamtinių dujų suvartojimas 2025 m. gruodžio 8–12 d., palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 9,8 proc., suvartota 245,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 271,6 GWh).

Skelbiama, kad ES sprendimas nuo 2027 m. pabaigos uždrausti rusiškas dujas yra „tvirtas ne“ ir „niekada daugiau“ maskvos šantažui, pareiškė EK energetikos komisaras Danas Jorgensenas. Jis pabrėžė, kad blokas negrįš prie rusiškų dujų pirkimo net ir pasiekus taiką Ukrainoje, nes tai būtų „labai blogas sprendimas“ ir praeities klaidų kartojimas. Pasak jo, šis „precedento neturintis“ susitarimas yra „fundamentalus smūgis“ kremliaus karo finansavimui. Siekdama išvengti kainų šuolių pereinamuoju laikotarpiu, ES aktyviai diversifikuoja tiekimą, derėdamasi su JAV, Kanada ir Kataru. Komisaras pripažino Vengrijos ir Slovakijos pasipriešinimą draudimui, tačiau teigė, kad su šiomis šalimis glaudžiai dirbama ieškant alternatyvių tiekimo kelių. Galutinis tikslas – pereiti prie atsinaujinančiais ištekliais pagrįstos sistemos ir pasiekti energetinę nepriklausomybę. Lietuva rusiškų dujų importo atsisakė 2022 m. balandį.

Vidutinė nagrinėjamos savaitės Brent naftos kaina siekė 61,8 USD/bbl – tai 2,1 proc. mažesnė kaina nei ankstesnę savaitę, kai ji buvo 63,1 USD/bbl. Brent naftos kainos mažėjo tikintis taikos Ukrainoje. Palyginimui, prieš metus Brent vidutinė naftos kaina siekė 72,2 USD/bbl, o 2023-iųjų tuo pačiu laikotarpiu ji siekė 75,3 USD/bbl.

Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais jų kainos bus 1–3 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę.

Nagrinėjamu laikotarpiu benzino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,3–3,6 procento. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse sumažėjo 0,9–4,5 procento.

Tarp Baltijos šalių benzinas yra pigiausias Lietuvoje, o dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų mūsų šalyje sumažėjo iki 0,137 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina mažesnė 12,9 proc., o dyzelino – 1 proc. mažesnė.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę mažėjo 45 proc. – nuo 135,1 Eur/MWh iki 74,2 Eur/MWh. Šį pokyti lėmė išaugusi nacionalinė generacija, ypač vėjo elektrinių, taip pat mažėjęs vartojimas.

Gruodžio 11 d., ketvirtadienį, buvo pasiektas naujas vėjo elektrinių generacijos dienos rekordas – jos pagamino 31,7 GWh elektros energijos. Vėjo elektrinės per vieną parą dar niekada nebuvo pagaminusios daugiau nei 30 GWh elektros. Anksčiau daugiausiai elektros energijos jose buvo pagaminta šių metų birželio 24 d. – 28,9 GWh.

Palyginimui, pernai nagrinėjamą savaitę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje siekė 137,3 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 109,9 Eur/MWh.

Stebint naujausius elektros kainų ateities sandorius, matyti, kad Vokietijoje elektros kainos šiais metais
numatomos 65–102 Eur/MWh, Šiaurės Europoje – 23–65 Eur/MWh ribose. Nagrinėjamą savaitę Lietuvos didmeninės elektros kainos išliko artimesnės Vokietijos kainų lygiui.

Gruodžio 8–14 d. didmeninės elektros kainos, palyginti su ankstesne savaite, Baltijos jūros regiono valstybėse mažėjo: Latvijoje elektros kainos mažėjo 45 proc. – nuo 135,1 Eur/MWh iki 74,2 Eur/MWh, Estijoje mažėjo 35 proc. – nuo 112,8 Eur/MWh iki 73,7 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje – 28 proc. – nuo 80,9 Eur/MWh iki 58,5 Eur/MWh. Tuo tarpu Vokietijoje elektros kainos mažėjo 19 proc. – nuo 111,0 Eur/MWh iki 90,1 Eur/MWh, Lenkijoje – 27 proc. – nuo 148,7 Eur/MWh iki 108,5 Eur/MWh, o Suomijoje elektros kainos nesikeitė – išliko 54,7 Eur/MWh.

Elektros energijos vartojimas mūsų šalyje gruodžio 8–14 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 4,5 proc. – iki 258,8 GWh.

Bendra elektros gamyba Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 193,9 GWh, arba 48,4 proc. daugiau, palyginti su ankstesne savaite. Per savaitę šalyje pasigaminome apie 75 proc. suvartotos elektros energijos, trūkstama elektra buvo importuojama iš Švedijos ir Latvijos.

Vėjo elektrinės praėjusią savaitę pagamino daugiausiai elektros energijos – 138,5 GWh, arba 93,9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai jos pagamino 71,4 GWh. Lygiai prieš metus vėjo elektrinės pagamino 93,2 GWh, arba 32,7 proc. mažiau nei šiemet.

Saulės elektrinės pagamino 1,9 GWh elektros – tai 35,9 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę, kai pagaminta 1,4 GWh. Lygiai prieš metus saulės elektrinės per savaitę pagamino 88,8 proc. daugiau elektros energijos – 3,6 GWh.

Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 22,1 GWh elektros energijos – tai 13,8 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę, kai jų generacija siekė 25,7 GWh. Lygiai prieš metus šiluminės elektrinės pagamino 54,7 GWh elektros energijos, arba beveik 2,5 karto daugiau nei šiemet.

Hidroelektrinės Lietuvoje per savaitę pagamino 18,4 GWh – tai 2,3 proc. mažiau, palyginti su ankstesne savaite, kai jos pagamino 18,8 GWh, ir 8,3 proc. mažiau nei lygiai prieš metus, kai pagaminta 19,9 GWh.

Skelbiama, kad Europos Komisija (EK) patvirtino pagalbos planą Lenkijai, skirtą pirmajai šalies atominei elektrinei statyti ir eksploatuoti. 3,75 GW galios jėgainė su trimis reaktoriais bus statoma Lubiatovo-Kopalino vietovėje, o jos veiklos pradžia numatoma antroje 2030-ųjų pusėje. Bendra projekto vertė siekia apie 42 mlrd. eurų. Pagalba bus teikiama per 40 metų galiosiantį dvišalį kainų skirtumo sandorį (angl. „Contracts for Difference“, CfD), kuris užtikrins stabilias pajamas valstybinei bendrovei PEJ. Jei rinkos kaina bus mažesnė už nustatytą, skirtumą padengs valstybė, o jei viršys – bendrovė grąžins perteklių. EK sprendimą priėmė su griežtomis sąlygomis: bent 70 proc. metinės elektrinės gamybos turės būti parduodama atviroje elektros biržoje, o likusi dalis – per skaidrius aukcionus. Taip siekiama išvengti rinkos iškraipymų.

Biokuro kaina nagrinėjamą savaitę Lietuvoje siekė 24,92 Eur/MWh, ji pakilo 5,7 proc., lyginant su ankstesne savaite (23,57 Eur/MWh).

Palyginimui, pernai tuo pačiu metu biokuras Lietuvoje kainavo 22,65 Eur/MWh, o 2023-iųjų tą pačią savaitę – 22,77 Eur/MWh.

LEA informacija