Vėjo jėgainės: darkomas ne tik kraštovaizdis

Nėra švelnus daiktas

Atsinaujinančios energetikos išteklių vystytojai iš kai kurių rajonų atsitraukia tik tuomet, kai kyla audringas vietos bendruomenių pasipriešinimas ir atsiranda žmonių, kurie net už didelius pinigus neparduoda savos žemės ir ramaus gyvenimo. Kaip „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Rokiškio r. gyvenantis ūkininkas Jonas Venslovas, praėjusiais metais jų rajone virė diskusijos dėl vėjo jėgainių statybų.

Jas planavo atlikti UAB „Elektrum Lietuva“. „Vėjo jėgainės nėra toks švelnus daiktas, kaip jį piešia, tai – baisus dalykas. Bet gal žmonės yra neapsiskaitę ir nesupranta, kas jų laukia? Perskaitęs ŪP straipsnį „Elektromagnetinių laukų, vibracijos ir infragarso poveikio sveikatai labirintai: gyventojų problemos – šauksmas tyruose“, nustebau, kad Jonavos r. gyventojai, besikreipdami į įvairias mūsų šalies tarnybas, negavo atsakymo apie vėjo jėgainių, esančių šalia gyvenamųjų namų, poveikio tyrimus žmonių sveikatai ir psichologinei būsenai. Tyrimų niekas neatlieka. Tai – apmaudu“, – pasipiktinimo neslėpė J. Venslovas. Ūkininkas atkreipė dėmesį į vieną dalyką – žmonės nežino, kokie turi būti vėjo jėgainių atstumai iki gyvenamųjų vietų. Todėl, anot redakcijos pašnekovo, statytojai gyventojams pakiša sutartis, kad jie sutinka pasirašyti. Už parašą pasiūlomi nemenki pinigai, todėl žmonės lengvai parsiduoda.

Už parašą – solidi suma

„Tai yra baisu. Čia, kaip ir aukščiau minėtame straipsnyje, Jonavos r. gyvenantys žmonės nežinojo, koks bus poveikis sveikatai, ir dabar nežino, koks jis yra, nes tai neištirta. O žmonės pajuto, kad sveikatai kenkia. Tačiau kaip jie gali sustabdyti statybas? Kas jas gali sustabdyti? Čia – neaišku“, – nuostabos neslėpė J. Venslovas, vienas iš Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos steigėjų. ŪP jis sakė, kad tam tikrų atstumų nuo gyvenamųjų namų reikalavimai ir įrodo, jog vėjo jėgainės nėra tokios nekenksmingos, kaip apie jas kalbama ir rašoma. Jam kilo klausimai, kodėl „Elektrum Lietuva“ atstovai lankėsi pas jį ir kodėl prašė leisti statyti vėjo jėgainę jo valdomoje žemėje, nesilaikant reikalingo atstumo iki namų? Ūkininkas paklausė bendrovės atstovų, kodėl jie nestato vėjo jėgainių aplink Vilnių. Jie atsakė, kad to daryti neleidžia savivaldybė. „Jeigu Vilnius neleidžia, reiškia, kad kažkas čia yra ne taip. Vienos savivaldybės neleidžia, kitos leidžia. Tai yra baisu. Baisu ir dėl to, žmonės viską pradėjo matuoti pinigais. Jie gauna pinigus ir pasirašo, kad statytojai galėtų keisti atstumus iki gyvenamųjų namų. Aš taip pat buvau gavęs tokį patį pasiūlymą, nes nuo mūsų žemės iki norimos statyti jėgainės atstumas neatitiko 190 m. Atvykėliai paprašė, kad pasirašyčiau, jog sutinku, kad atstumas nebus išlaikytas. Aš paklausiau, kiek sumokės už parašą, jei pasirašysiu. Man atsakė, kad 1 tūkst. Eur. Tuomet atsakiau, kad nelabai žinau, kokį gerą daiktą man reikės už tokius pinigus nupirkti. Tuo metu aš pagalvojau, jei vargingiau gyvenantiems žmonėms už parašą duoda 1 tūkst. Eur, tai kodėl jiems nepasirašyti? Jie ir pasirašo. O apie savo sveikatą nepagalvoja“, – atviravo Rokiškio r. ūkininkas.

Nuomonės išsiskyrė

J. Venslovas puikiai mena ir dar vieną pasiūlymą – išnuomoti savo nuosavą žemę, kurioje buvo norima pastatyti 2 vėjo jėgaines. Už tai ūkininkui buvo pasiūlyta solidi pinigų suma: už 30 a – 20 tūkst. Eur per metus. „Man pasakė, kad tiek pinigų, augindamas grūdines kultūras, per metus aš neuždirbsiu. Aš nesutikau, pasiūlymo atsisakiau. Tačiau aš manau, kad jie atranda tokius žmones, kurie viską leidžia daryti savo žemėje. Vėliau, gyvendami šalia vėjo jėgainių, jie galbūt ir prastai jaučiasi, neišsimiega, bet jau būna, kaip sakoma, „Šaukštai po pietų“. Mano sūnėnas, turintis sodybą, pasakojo, kad vėjo jėgainės nuo jo sodybos yra nutolusios apie 3 km. Kol nebuvo vėjo jėgainių, sodyboje jis gerai pailsėdavo. O dabar to nebėra – naktimis jam nesimiega, jis dažnai nubunda. Tai, galimai, vibracijos poveikis. Kartą sūnėnas pakėlė droną, norėjo filmuoti kraštovaizdį, tačiau kai dronas virš jėgainių užskrido, išsijungė kameros“, – stebėjosi ŪP pašnekovas. Jis pasidžiaugė Rokiškio r. savivaldybės mero Ramūno Godeliausko nepritarimu statyti vėjo jėgaines. Tačiau kaip bus ateityje? „Nežinau, kaip sumanymas statyti vėjo jėgaines rutuliosis ateityje. Ankstesnis rajono vadovas sutiko, kad būtų statomos vėjo jėgainės, buvo rastas žmogus, kuris žemę išnuomojo“, – pridūrė J. Veslovas. Kaip praėjusiais metais rašė Rokiškio r. laikraštis „Rokiškio sirena“, gyventojų nuomonės dėl vėjo jėgainių statybų išsiskyrė: vieni palaikė rajono vadovą, teigdami, kad, atsiradus vėjo jėgainėms, būtų ne tik sudarkytas kraštovaizdis, bet ir dėl keliamo triukšmo apsunktų gyvenimas šalia jų, kiti mero sprendimą peikė.

Atsisakė derinti

ŪP kalbintas Rokiškio r. gyventojas, buvęs Seimo narys Vidmantas Kanopa savo kaimynystėje vėjo jėgainių nenorėtų. „Labai svarbus yra žmonių sveikatos ir psichologinės būsenos ištyrimo kriterijus. Jį reikėtų įvertinti, ypač dabar, kai vyksta tokia didžiulė vėjo jėgainių plėtra. Jei tai turi įtakos sveikatai, reikėtų ypatingą dėmesį skirti atstumams nuo gyvenamųjų namų. Niekas apie tai nesusimąsto. Žmogiškai kalbant, būtų nelogiška, kad prie gyvenviečių ir gyvenamųjų namų stovėtų šie monstrai. Aišku, reikia įvertinti infrastruktūrą, visus kitus dalykus, bet aš į tai truputį skeptiškai žiūriu. Įdomu būtų pasidomėti ir užsienio šalių patirtimi“, – kalbėjo V. Kanopa.

Rokiškio r. savivaldybės meras ŪP sakė, kad jis buvo gavęs prašymą suderinti vėjo jėgainių statybas prie Salų miestelio ir Panemunėlio. „Situacija buvo tokia, kad aš atsisakiau tą dalyką derinti dėl neigiamo poveikio kraštovaizdžiui. Visų pirma, Salose yra ir dvaras, ir vaizdinga teritorija. Panemunėlis pasižymi gamtine įvairove. Buvo formuojamos labai aukštos vėjo jėgainės. UAB „Elektrum Lietuva“ planuose – 2025 m. Jurkupių (Panemunėlio sen.), Gučiūnų ir Urlių (Kamajų sen.) kaimuose vėjo elektrinių aukštis būtų siekęs apie 267 m. Šiuo metu mūsų rajone jau yra pastatytas vienas vėjo jėgainių parkas“, – teigė R. Godeliauskas.

Viešai nedrįsta kalbėti

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 16 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.