Tik kas penktas nuomonės formuotojas laikosi reklamos žymėjimo reikalavimų

Šio bendro tyrimo tikslas - patikrinti, ar nuomonės formuotojai atskleidžia savo reklaminę veiklą, kaip to reikalauja ES vartotojų apsaugos teisė. Patikrinimo metu buvo peržiūrėti 576 nuomonės formuotojų įrašai pagrindinėse socialinės žiniasklaidos platformose. Atlikus tyrimą nustatyta, kad beveik visi (97 proc.) šių asmenų skelbė komercinį turinį, tačiau tik vienas iš penkių sistemingai žymėjo, kad jo turinys – reklaminis.

Patikrinimo išvados

• 97 proc. skelbė pranešimus, kuriuose buvo komercinio turinio, tačiau tik 20 proc. sistemingai žymėjo komercinį turinį;
• 78 proc. patikrintų nuomonės formuotojų vykdė komercinę veiklą, tačiau tik 36 proc. buvo registruoti kaip vykdantys komercinę veiklą;
• 30 proc. apie save nepateikė jokios informacijos, pvz., el. pašto adreso, įmonės pavadinimo, pašto adreso ar registracijos numerio;
• 38 proc. jų nenaudojo platformos ženklinimo, skirto atskleisti komercinį turinį, pvz., ženkliuko „mokama partnerystė“ platformoje „Instagram“. Nuomonės formuotojai rinkosi tokias formuluotes, kaip „bendradarbiavimas“ (16 proc.), „partnerystė“ (15 proc.) arba bendrinio pobūdžio padėką prekės ženklui (11 proc.);
• 40 proc. patikrintų nuomonės formuotojų matomai žymėjo komercinį turinį savo pranešimuose. 34 proc. nuomonės formuotojų paskyrose šis žymėjimas buvo matomas iš karto, t. y., be jokių papildomų veiksmų, pvz., paspaudus „skaityti daugiau“ arba suradus žemiau esančią informaciją;
• 40 proc. nuomonės formuotojų reklamavo savo produktus, paslaugas ar prekės ženklus. 60 proc. jų nežymėjo reklamos sistemingai;
• 44 proc. nuomonės formuotojų turėjo savo svetaines, iš kurių dauguma jų galėjo parduoti tiesiogiai.

Kas toliau?

Atlikus patikrinimą, tolesniam tyrimui buvo atrinkti 358 nuomonės formuotojai. Planuojama, kad nacionalinės institucijos susisieks su jais ir pateiks rekomendacijas dėl galiojančių taisyklių laikymosi. Jei bus poreikis, gali būti inicijuoti kiti veiksmai pagal nacionalines procedūras.

Europos Komisija taip pat išanalizuos patikrinimo rezultatus, atsižvelgdama į teisinius įsipareigojimus interneto platformoms pagal ES Skaitmeninių paslaugų aktą ir prireikus imsis būtinų vykdymo veiksmų.

Be to, patikrinimo rezultatai bus naudojami ir galiojančių vartotojų apsaugos teisės aktų tinkamumo vertinimui, kurį šiuo metu atlieka Europos Komisija.

Apie tyrimą

Patikrinime dalyvavo šios ES valstybės narės: Austrija, Belgija, Kipras, Čekija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Airija, Italija, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija , Ispanija ir Švedija, taip pat Islandija ir Norvegija.

Iš 576 patikrintų nuomonės formuotojų 564 buvo patikrinime dalyvaujančių šalių piliečiai. Vienas tikrintas nuomonės formuotojas buvo Nyderlandų pilietis, aštuoni – trečiųjų šalių piliečiai (Japonijos, Didžiosios Britanijos, JAV, Emyratų ir Uzbekistano). Trys nuomonės formuotojai nebuvo nurodę savo tautybės.

Nuomonės formuotojai veikė įvairiose socialinės žiniasklaidos platformose: 572 skelbė įrašus „Instagram“, 334 – „TikTok“, 224 – „YouTube“, 82 – „X“ (buvęs „Twitter“), 52 – platformoje „Snapchat“.

Nuomonės formuotojų įrašai buvo susiję su šiomis temomis: mada, gyvenimo būdas, grožis, maistas, kelionės ir kūno rengyba/sportas. 119 nuomonės formuotojų buvo vertinami kaip propaguojantys nesveiką ar pavojingą veiklą, susijusią su alkoholiniais gėrimais, gydymu, lošimais, finansinėmis paslaugomis.

82 tikrinti nuomonės formuotojai turėjo po daugiau nei 1 milijoną sekėjų, 301 nuomonės formuotojas – po daugiau nei 100 tūkst. sekėjų, o 73 nuomonės formuotojų auditoriją sudarė nuo 5 tūkst. iki 100 tūkst. sekėjų.

Komercinio pobūdžio pranešimai turi būti aiškūs, neklaidinantys

ES vartotojų apsaugos teisės aktai numato, kad komercinio pobūdžio pranešimai turi būti aiškūs. Nuomonės formuotojai savo pranešimais neturėtų klaidinti vartotojų pateikdami melagingą informaciją apie reklamuojamus produktus ar paslaugas, kaip nustato ES Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva.

Bet koks prekės ženklo produktų ar paslaugų reklamavimas įraše, už kurį gaunamos pajamos ar kitokia nauda, turi būti pažymėtas kaip reklaminė veikla. Be to, savo prekes ar paslaugas parduodantys nuomonės formuotojai turi tokias pačias teisines pareigas, kaip ir internetinės parduotuvės, pvz.: pateikti vartotojams savo registruotą adresą, kaip numatyta ES Elektroninės prekybos direktyvoje, arba suteikti vartotojams teisines garantijas ar sutarties atsisakymo teises, kaip reikalaujama pagal ES Vartotojų teisių direktyvą.

2023 m. Europos Komisija įkūrė platformą Influencer Legal Hub, kurioje nuomonės formuotojai gali rasti praktinės informacijos apie ES teisės laikymąsi.

Patikrinimas Lietuvoje

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) dalyvavo minėtame patikrinime kartu su kitų ES valstybių narių institucijomis. Patikrinimo metu buvo peržiūrėta 20 nuomonės formuotojų paskyrų socialiniuose tinkluose „Facebook“, „Instagram“, „Youtube“, „TikTok“.

Nustatyti dažniausi pažeidimai susiję su netinkamu reklamos žymėjimu, t. y. dažnai reklama „Instagram“ istorijose (angl. stories) žymima ydingai – žymuo #reklama pateikiamas netinkamu šriftu, vartotojams sunkiai pastebimose vietose, itin mažomis raidėmis. Arba, esant ilgai istorijų serijai, žymuo yra tik pirmame įraše, o vėliau nekartojamas. „Instagram“ įrašuose (angl. posts) reklama dažniausiai nėra žymima, arba viršuje nurodoma „paid partnership“, o pagal galiojantį reguliavimą tai nėra laikoma tinkamu reklamos atskleidimu.

Atliekant patikrinimą buvo nustatytas netinkamas reklamos žymėjimas ir sparčiai populiarėjančiame socialiniame tinkle „TikTok“. Čia reklama labai dažnai nežymima. Taip pat esama situacijų, kai nuomonės formuotojai reklamuoja CBD produktus, kosmetikos gaminius bei naudoja gydomuosius ar kitus teiginius, nors produktas tokių savybių neturi arba negali turėti (gydo, jaunina ir kt.). Taip pat buvo reklamuojamos sveikatos priežiūros paslaugos reklamoje naudojant paciento įvaizdį, o pagal Reklamos įstatymą tai yra draudžiama.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 4 iš 20 tikrintų nuomonės formuotojų turėtų būti tikrinami papildomai. Šiems nuomonės formuotojams bus pateiktos rekomendacijos dėl tinkamo reklamos žymėjimo.

VVTAT informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.