Viceministras L. Paškevičius: „Įkrovimo stotelės turi prisitaikyti prie žmogaus, o ne žmogus prie jų“

Viešų elektromobilių įkrovimo vietų įrengimo pakeitimus Susisiekimo ministerija siūlo po atskirų konsultacijų su įkrovimo operatoriais ir asmenų su negalia organizacijomis. Šiuo suderintu pakeitimu siekiama aiškesnėmis nuostatomis, aktualiomis naudotojams, paprasčiau ir greičiau įgyvendinti įkrovimo infrastruktūros prieinamumą ir plėtrą. Susisiekimo viceministras Lukas Paškevičius pabrėžia, kad šiandien žmogui neretai tenka pačiam taikytis prie nepritaikytos stotelės, pavyzdžiui, spėlioti, ką reiškia jos signalai, ieškoti pagalbos ar prašyti kito žmogaus pakelti sunkų kabelį.

„Įkrovimo stotelės turi prisitaikyti prie žmogaus, o ne žmogus prie jų. Svarbu ne tik pasiekti elektromobilio įkrovimo vietą, turi būti galimybė iš anksto sužinoti, ar ji pritaikyta. Taip pat suprasti, ką reiškia rodomas signalas, kaip pradėti įkrovimą, patogiai atsiskaityti ir kur kreiptis pagalbos, jei kas nors nepavyksta. Visa paslauga – nuo stotelės paieškos iki įkrovimo seanso pabaigos privalo būti paprasta ir patogiai prieinama kuo daugiau žmonių“, – sako susisiekimo viceministras L. Paškevičius.

Anot jo, ne tik visų įkrovimo operatorių stotelių duomenis vienijanti nacionalinė informacinė sistema, tačiau kiekvieno įkrovimo operatoriaus programėlė turėtų būti pritaikyta elektromobilių naudotojams teikti duomenis ir informaciją tiek apie įkrovimo stotelės vietą ar užimtumą, tiek ir apie jos prieinamumą asmenims su negalia ir asmenims, turintiems specialiųjų poreikių. Įkrovimo operatoriai taip pat yra skatinami naudotojams sudaryti galimybę savo programėlių pagalba gauti instrukcijas apie įkrovimo seansą, stebėti įkrovimo eigą, valdyti įkrovimo procesą ir atsiskaityti negrįžtant ar atskirai neišlipant iš automobilio. Jos, kaip ir kitos operatorių skaitmeninės paslaugos, turėtų atitikti naudojimo prieinamumo reikalavimus.

Pakeitimais taip pat siūloma įkrovimo vietoje elektromobilio skirtingas įkrovimo būsenas rodyti keliais būdais, kad žmogui nereikėtų pasikliauti, pavyzdžiui, vien spalvų atpažinimu. Rekomenduojama žalia spalva žymėti veikiančią stotelę, mėlyna – naudojamą, raudona – neveikiančią, o mirksinčia mėlyna informuoti, kad įkrovimas baigtas. Vaizdinius signalus siūloma papildyti garsiniais pranešimais.

Taip pat numatomi patogiau pasiekiami, detaliau apibrėžti ekranai ir mokėjimo terminalai, lengviau valdomi kabeliai, prieinami atsiskaitymo būdai ir daugiau erdvės saugiai išlipti bei privažiuoti prie stotelės.

Ekranuose būtų pateikiamos paprastos kiekvieno įkrovimo etapo instrukcijos lietuvių ir anglų kalbomis. Informacija turėtų būti įskaitoma žmonėms, turintiems regos ar skaitymo sutrikimų – naudojamas pakankamas kontrastas, aiškus šriftas, suprantamos piktogramos. Nepavykus įkrauti automobilio, stotelė turėtų paaiškinti, ką daryti toliau, pavyzdžiui, kaip rasti kitą artimiausią veikiančią stotelę.

Numatomi ir patogesni atsiskaitymo būdai – mokėjimo kortelė, bekontaktis atsiskaitymas ar kitos prieinamos priemonės. Jei reikia naudotis klaviatūra, ją turėtų būti galima valdyti viena ranka.

Keistųsi ir fizinė įkrovimo vietų aplinka. Lizdai, kabelių rankenos, ekranai bei mokėjimo terminalai būtų įrengiami patogiai pasiekiamame, aiškiai nustatytame, aukštyje. Didesnės galios stotelėse sunkūs kabeliai būtų pakabinami arba turėtų jų svorį sumažinančias atramas.

Prie įkrovimo stotelės turėtų būti pakankamai vietos visiškai atidaryti automobilio duris, iškelti vežimėlį, pasinaudoti rampa ar keltuvu ir saugiai manevruoti. Priėjimo negalėtų blokuoti borteliai, ratų atmušai ar apsauginiai stulpeliai, o paviršius turėtų būti lygus, neslidus ir apšviestas.

Aikštelėse, kuriose yra iki penkių įkrovimo vietų, bent viena turėtų būti pritaikyta skirtingų poreikių žmonėms. Didesnėse aikštelėse prieinamų vietų dalis sudarytų nuo 20 iki 35 procentų.

Atnaujinti reikalavimai įsigalios tik pasirašius susisiekimo ir aplinkos ministrams.

Susisiekimo ministerijos informacija

Nr. 154/7