Viceministro teigimu, šie parkai anksčiau „neužsiminėjo tik patalpų nuoma“, o iš tikrųjų teikė jiems įprastas paslaugas, tačiau šiuo metu situacija yra pasikeitusi.
„Šią dieną taip, didžioji dalis parkų, neslepiame to ir norime tikrai spręsti, užsiima patalpų nuoma. Dėl to tiek Kaune, tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje stengiamės, kad parkai grįžtų prie savo pagrindinės pirminės funkcijos – teiktų inovacijų, konsultavimo ir paramos paslaugas, įskaitant inkubavimą“, – trečiadienį Seimo Audito komitete sakė P. Petrauskas, komiteto pirmininko Artūro Zuoko paklaustas, ar vienas parkų užsiima tik „patalpų nuoma“.
Anot P. Petrausko, siekiama, kad parkai savo pajamas reinvestuotų į verslo augimą, naują infrastruktūrą ir laboratorijas, o ne išmokėtų darbuotojams.
„Maždaug 1 mln. eurų pajamų metų pabaigoje lieka parkams iš jų rutininės veiklos, kurios turėtų būti skirtos inkubavimui arba verslui padėti augti. Tai mūsų ir yra mintis, kad ne darbo užmokesčiui išsimokėkime tuos pinigus, o pradėkime investuoti labai aiškiai į pagalbą arba tas inkubavimo paslaugas parkuose – tie pinigai gali būti naudojami naujos infrastruktūros statybai, naujų laboratorijų įsteigimui“, – aiškino viceministras.
„Yra tas poreikis, ypač gynybos sektoriuje, nes pas mus kuriasi įmonės, kurios neturi prieigos prie inžinerinių gebėjimų. Parkai yra dalis ir universitetų, jie atneša ir mokslinį potencialą. Norime, kad parkai grįžtų prie to ir atidarytų mokslo laboratorijas“, – pridūrė P. Petrauskas.
Pasak viceministro, norima susiaurinti parkų sistemą joje paliekant aktyviai veikiančius parkus, o nebeveikiantiems ar privatiems suteikti galimybę patiems spręsti, ar grįžti į sistemą.
Valstybės kontrolės auditas parodė, jog mokslo ir technologijų parkai, verslo inkubatoriai ir klasteriai turėtų padėti verslui kurti inovacijas, tačiau valstybė neturi visos informacijos apie jų veiklą.
Auditas parodė, kad Inovacijų agentūra stebi tik septynis parkus, nors audito metu nustatyti dar 53 panašios veiklos subjektai, o iš stebimų parkų net trys per pastaruosius dvejus metus nevykdė mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklos.
„Esame jau pradėję įgyvendinti devynias (Valstybės kontrolės – BNS) rekomendacijas. Tai yra nuo naujų finansavimo modelių kūrimo (...), toliau tobuliname viešųjų pirkimų stebėseną. Esam pateikę siūlymus dėl mokslo technologijų parkų arba dėl Technologijų inovacijų įstatymo tobulinimo tam, kad galėtumėme labai aiškiai apsibrėžti ekosistemą ir suprasti, už kokią sritį vis dėlto yra atsakinga valstybė“, – komitete teigė viceministras.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva turi efektyviau naudoti inovacijoms skiriamus pinigus ir orientuotis ne į finansavimą, o į realius rezultatus.
„Svarbiausias klausimas yra ne kiek pinigų skiriame, kada sprendimų priėmėjai sako, jog skirsime tiek ir tiek pinigų, bet turime orientuotis į rezultatą ir klausti, o kiek naujų produktų, kiek technologijų, kiek konkurencingų verslų tai mums padeda sukurti“, – trečiadienį komitete sakė I. Segalovičienė.
Kaip rašė BNS, Valstybės kontrolės audito duomenimis, verslo inovacijoms skatinti 2022 metais – 2025 metų pirmąjį pusmetį buvo numatyta 3,02 mlrd. eurų, tačiau panaudota 1,5 mlrd. eurų, buvo taikytos 174 finansavimo priemonės.
Šiuo metu Vilniuje veikia Fizikos instituto bei Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkai, Visorių informacinių technologijų parkas, „Northtown Vilnius“. Trys mokslo ir technologijų parkai taip pat veikia Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.
BNS informacija