Vilkų problemai spręsti EK mūsų valdžiai apynasrio neuždėjo

„ŪKININKO PATARĖJO“ AKCIJA „VILKININKYSTĖ AR AVININKYSTĖ?“ 

„Ūkininko patarėjo“ redakcijai pradėjus ieškoti tinkamiausio vilkų problemos sprendimo būdo, siekiant šių plėšrūnų medžioklės taisyklių pakeitimo, vis didesnė visuomenės dalis įsitraukia į diskusiją, kurios tikslas viską sustyguoti taip, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus. Todėl kreipėmės į Europos Parlamento (EP) narį Bronį Ropę, kad šis paaiškintų, kaipgi ši problema atrodo iš Briuselio varpinės.

Prieš penkerius metus mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad Europos kontinentiniame žemyne, neskaičiuojant Rusijos, gyvena apie 17 tūkst. vilkų, Europos Sąjungoje – apie 13–14 tūkst. Tiesa, reikia pripažinti, kad nors tam tikrose Europos dalyse vilkų daugėja, yra ir tokių, kur jie beveik išnykę. „Tad vilkų apsauga ir jų daroma žala, būdai jai kompensuoti yra svarbios diskusijų temos EP“, – ŪP teigė B. Ropė.

Pasak europarlamentaro, esamas reglamentavimas leidžia valstybėms narėms nukrypti nuo Buveinių direktyvos nuostatų, t. y. mažinti vilkų populiaciją, kai norima apsaugoti viešuosius interesus. Europos Komisija (EK) ne kartą yra pareiškusi, kad, jos nuomone, esami įrankiai yra pakankami ir peržiūrėti Buveinių direktyvos neketinama.

„Šios direktyvos 16 straipsnio 1 dalies a–d dalys leidžia nukrypimus, kai norima prevenciškai išvengti didelės žalos turtui, o e punktas leidžia nukrypti, tik jei ankščiau išvardintų punktų negalima taikyti ir jei tenkinamos visos specialios sąlygos“, – EK įstatymų vingrybes redakcijai aiškino B. Ropė. Anot jo, Europos Teisingumo Teismas yra išnagrinėjęs Suomijos bylą vilkų klausimu, po kurio EK 2021 m. rudenį paskelbė gaires, kuriomis privalo vadovautis visos šalys. Jose nurodoma, kad Buveinės direktyvos nukrypti leidžiančios nuostatos „turi būti naudojamos kraštutiniu atveju“ ir tik tuomet, kai „nėra priimtinos alternatyvos“ ir įrodoma, kad „nukrypti leidžianti nuostata nekenkia populiacijų palankios apsaugos būklės palaikymui“. „Taigi, bet kokios populiacijos valdymo priemonės turi būti pagrįstos moksliškai ir užtikrinti pakankamą vilkų skaičių tam tikroje teritorijoje“, – konstatavo Lietuvos atstovas EP.

EK pozicija: visose šalyse vilkai atlieka svarbią funkciją – užtikrina laukinių žvėrių, būtent stambių kanopinių, pavyzdžiui, šernų, stirnų ir tauriųjų elnių, populiacijos valdymą. Tai ypač aktualu plintant ligoms, pavyzdžiui, Afrikiniam kiaulių marui. Tiesa, vienas iš iššūkių – užtikrinti, kad nevyktų vilkų ir šunų kraujomaiša, kuri lemia ne tik genetinius pakitimus, bet ir vilkų elgsenos pokyčius – jie mažiau bijo žmonių, gyvena arčiau ūkių, gali užpulti žmones. „O tai jau vyksta ir Lietuvoje“, – šalies įvykių sekamumą demonstravo B. Ropė.

Beje, hibridizacija su šunimis yra pripažįstama kaip viena didžiausių grėsmių vilkų išsaugojimui Europoje, todėl visos ES šalys turi stipriai stengtis, kad būtų pašalintos to priežastys – ypač kontroliuojant beglobius ar laisvai ūkiuose vaikštančius šunis. Hibridizacijos prevencijai jau ne kartą buvo skirtos ES lėšos įvairiems projektams remti.

„Kitas iššūkis – žala ūkininkams, jai kompensuoti skiriamos ES lėšos“, – kalbėjo B. Ropė. Pasak pašnekovo, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai yra skirtas kaimo subjektų informavimui, mokymui, konsultavimui ir bendradarbiavimui remti, siekiant suderinti biologinės įvairovės išsaugojimą ir ūkininkavimą. Taip pat yra numatytos prevencinės priemonės, kurias valstybės narės gali susiplanuoti ir remti ūkininkus – apsauginių tvorų įrengimui, šunų įsigijimui, elektriniams piemenims ir darbo sąnaudų kompensavimui.

Kai žalos išvengti nepavyksta, ES numatytos rizikos valdymo priemonės, kurios tam tikrose ribose gali kompensuoti gamybos ar pajamų nuostolius. Valstybės narės taip pat gali nustatyti valstybės pagalbos schemas, pagal kurias galima iki 100 proc. kompensuoti saugomų laukinių gyvūnų padarytą žalą. Papildoma parama numatyta ir LIFE programoje, kur galima teikti paraiškas projektams, palengvinantiems ūkininkavimo ir stambiųjų miško mėsėdžių sambūvį.

„Taigi, apibendrindamas sutinku, kad vilkų keliama žala ūkininkams yra rimta problema, kita vertus, EK nežada peržiūrėti nustatytos tvarkos, taigi, ir toliau dirbsime pagal teisės aktus, kurie priimti iki šiol“, – konstatavo europarlamentaras.

Svarbiausia, ką norėtųsi išskirti iš mūsų delegato EP pasisakymo, yra tai, kad visos šalys, taip pat ir Lietuva, susiduriančios su ūkiniams gyvūnams vilkų daroma žala, turi nemažai galimybių remti ūkininkus – tiek prevencinėms priemonėms įsirengti, tiek žalai kompensuoti. „Ar tai yra daroma iš tiesų – priklauso nuo Vyriausybės narių sprendimų“, – kaip ir atsiribodamas nuo mūsų valdžios sprendimų kalbėjo B. Ropė. Be to, jis teigė, jog vertinant situaciją Lietuvoje akivaizdu, kad reikia gerokai pasistūmėti teikiant adekvačią paramą prevencinėms priemonėms. „To būtina reikalauti iš politikų, juo labiau kad ES suteikė galimybę finansavimą skirti iš BŽŪP“, – neabejojo EP narys.

Bronio ROPĖS biuro nuotrauka

Susijusios temos - skaitykite: Bronis Ropė, plėšrūnų medžioklės taisyklės, vilkų apsauga