Viso pasaulio ūkininkai patiria nuostolius

„Wikifarmer“ tyrime dalyvavo daugiau nei 10 000 ūkininkų iš 158 šalių. Tarp iššūkių, su kuriais susiduria, ūkininkai dažniausiai mini ne tik atšiauresnes oro sąlygas, bet ir didėjantį kenkėjų spaudimą, mažėjančias pajamas ir augantį ekonominio netikrumo jausmą.

Apklausoje daugiausia dalyvavo ūkininkai, kurie pragyvenimui užsidirbdavo dirbdami žemės ūkyje. Net 81,9 proc. respondentų nurodė ūkininkavimą kaip pagrindinį pajamų šaltinį, o 54,5 proc. ūkininkavo mažiau nei 5 hektarus žemės. Dauguma atsakymų buvo iš Afrikos, Europos, Lotynų Amerikos ir Pietų Azijos, tačiau ir europiečiai buvo pakankamai aktyvūs.

Gamybos nuostoliai

Tačiau iškalbingiausias rodiklis yra gamybos nuostolių lygis. Net 83 proc. respondentų teigė, kad per pastaruosius metus dėl klimato kaitos ar kenkėjų patyrė derliaus nuostolių. Be to, 25,2 proc. ūkininkų prarado daugiau nei 25 proc. savo derliaus ar gyvulių, o tai tyrimo autoriai apibūdina kaip didelį nuostolį.

Tarp klimato reiškinių dažniausiai buvo minima sausra. Ji padarė didžiausią žalą 37,4 proc. ūkininkų, kurie pranešė apie didelius nuostolius. Antroje vietoje buvo karščio bangos, potvyniai, audros ir šalnos. Apie didžiausią žalą pranešė, be kita ko, ūkininkai iš Graikijos, Italijos, Afganistano, Indijos ir Kolumbijos.

Finansinė padėtis

Gamybos problemos, žinoma, daro įtaką ir ūkių finansinei padėčiai. Tyrimas rodo, kad 45,1 proc. ūkininkų grynosios pajamos buvo mažesnės nei prieš metus, o 24,1 proc. pajamos ženkliai sumažėjo.

Daugiausia finansinių nuostolių patyrė Europos ūkininkai. Šiame regione net 55,7 proc. respondentų teigė, kad jų pajamos sumažėjo. Palyginimui, Okeanijoje šis skaičius siekė tik 27,1 proc. Reikšmingas sumažėjimas taip pat užfiksuotas Pietų Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.

Rezultatai rodo aiškią koreliaciją tarp klimato rizikos ir ekonominio neapibrėžtumo. Kuo didesnis klimato spaudimas, tuo didesnė tikimybė, kad sumažės pajamos iš ūkių.

Sąžiningos kainos

Antra didelė problema yra pirkimo ir pardavimo kainos. Iš ūkininkų, atsakiusių į šį klausimą, 51,1 proc. manė, kad už savo produkciją negavo sąžiningo atlygio.

Tai svarbus signalas, nes rodo, kad ūkininkai tuo pačiu metu prisiima vis didesnę gamybos riziką ir ne visada gali perkelti didėjančias išlaidas bei nuostolius į pardavimo kainas. Praktiškai tai reiškia didėjantį spaudimą ūkių pelningumui, nepriklausomai nuo jų dydžio ir vietos.

Valstybės parama

Apklausoje dalyvavę ūkininkai taip pat kritikavo vyriausybės paramą. Net 63,4 proc. respondentų vyriausybės paramai skyrė vieną iš dviejų žemiausių įvertinimų penkių balų skalėje. Tik 13 proc. respondentų buvo patenkinti arba labai patenkinti parama.

Ypač žemi įvertinimai užfiksuoti Kamerūne, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Graikijoje, Lenkijoje ir Peru. Tyrimo autorių teigimu, realaus palaikymo stokos jausmas susijęs su ekonominiu neapibrėžtumu ir įsitikinimu, kad ūkininkų gaunamos kainos yra nesąžiningos.

Stresas

Apklausa taip pat išryškina socialinę žemės ūkio krizės pusę. Daugiau nei penktadalis ūkininkų teigė patiriantys didžiausią streso lygį, o 34,9 proc. nurodė du didžiausius lygius skalėje.

Didžiausią streso lygį nurodė 41–50 metų amžiaus ūkininkai, dažnai tie, kurie ūkius valdo su įvairiais finansiniais ir organizaciniais įsipareigojimais. Svarbu tai, kad didesnį streso lygį taip pat nurodė didesnių nei 50 hektarų ūkių savininkai. Todėl didesnio masto gamyba ne visada reiškia didesnį saugumo jausmą, nes ji dažnai reiškia didesnę atsakomybę ir didesnę riziką.

Tiesioginė prekyba

Įdomus tyrimo atradimas – tiesioginių pardavimų, ypač internetinės prekybos, vaidmuo. Ūkininkai, kurie savo produktus pardavinėjo tiesiogiai internetu, 35 proc. rečiau patyrė pajamų sumažėjimą.

Pardavimas turgavietėse taip pat pasirodė esąs naudingas, tačiau internetas turėjo didesnį stabilizuojantį poveikį. Rezultatai rodo, kad tiekimo grandinės sutrumpinimas ir tiesioginis kontaktas su klientais gali būti vienas iš būdų padidinti ūkių pelningumą.

Tyrimas rodo, kad žemės ūkis tampa vis rizikingesniu verslu. Šiandien ūkininkai turi ne tik gaminti, bet ir valdyti oro sąlygų riziką, ieškoti stabilių pardavimo kanalų ir siekti pelningumo, didėjant gamybos sąnaudoms.

Parengė Ričardas Čekutis