Visus metus mažėjančios elektros kaupimo įrenginių kainos didina technologijų atsipirkimą

Elektros kaupimo įrenginių plėtrą skatina mažėjančios kainos, augantis investuotojų susidomėjimas teikti elektros tinklo stabilumą didinančias paslaugas ir valstybės teikiamas finansavimas kaupimo įrenginių plėtrai.

Šiuo metu rinkoje siūloma įvairių elektros kaupimo įrenginių pagal kaupiklio cheminę sudėtį, tačiau ličio geležies fosfato (LFP) tipo elektros kaupimo įrenginiai išlieka efektyviausias pasirinkimas pagal kainos ir naudos santykį, jie dažniausiai siūlomi Lietuvos rinkoje.

LFP tipo kaupimo įrenginių ir jų sistemų kainų analizė rodo, kad 2025 m. vienodos talpos elektros kaupimo įrenginiai ketvirtąjį ketvirtį vidutiniškai kainuoja 408 Eur/1kWh, arba 13 proc. mažiau nei metų pradžioje (pirmąjį ketv. – 469 Eur/1kWh) ir 8,7 proc. mažiau nei ankstesnį ketvirtį (trečiąjį ketv. – 447 Eur/1kWh).

Tai jau ketvirtas metų ketvirtis iš eilės, kai fiksuojamas elektros kaupimo įrenginių kainų kritimas, didinantis kaupimo technologijų atsipirkimą.

Lietuvos energetikos agentūros atliktas rinkos tyrimas rodo, kad šių metų ketvirtąjį ketvirtį 15 kWh elektros kaupimo sistemų vidutinė kaina mūsų šalyje siekė 7 314 eurų, į kainą įskaitant ir stebėjimo, valdymo bei balansavimo sistemas – tai 5,5 proc. mažiau nei trečiąjį ketvirtį, kai vidutinė kaina buvo 7 741 euras, ir 12,4 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį, kai vidutinė visos sistemos kaina buvo 8351 euras.

2025 m. ketvirtąjį ketvirtį Lietuvoje vienodų parametrų elektros kaupimo sistemų kainų skirtumas keitėsi nežymiai – mažiausia Lietuvos rinkoje fiksuota sistemos kaina visus metus išliko apie 4 000 eurų, o didžiausia siekė maždaug 12 000–14 000 eurų.

Kaupimo įrenginio kaina visoje sistemos kainoje išliko žemesnė nei metų pradžioje: šių metų ketvirtąjį ketvirtį elektros kaupimo įrenginio dalis bendroje elektros kaupimo sistemos kainos struktūroje sudarė 83,7 proc. – 0,5 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį (84,2 proc.) ir 2,9 proc. mažiau nei trečiąjį ketvirtį (86,6 proc.).

Tikimasi, kad ateityje elektros energijos kaupimo sistemų kainų skirtumai Lietuvoje toliau mažės dėl vartotojų poreikio įsigyti sistemas su papildomomis funkcijomis.

Įmonės, ūkininkai ir energetinės bendrijos šiemet aktyviai teikė Lietuvos energetikos agentūrai paraiškas saulės elektrinių iki 500 kW ir energijos kaupimo įrenginių iki 1 MWh talpos įsirengimui finansuoti. Įgyvendinus visus patvirtintus projektus, šalyje bus sukurta iki 125,6,7 MWh papildomų elektros kaupimo pajėgumų iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šiai plėtrai skirtas finansavimas siekia 28,8 mln. eurų.

2025 m. lapkričio 25 d. duomenimis, įgyvendinant LEA administruojamas finansavimo priemones, jau įrengta 7,5 MWh kaupimo pajėgumų, o jiems įrengti išmokėta 2,65 mln. eurų.

APVA administruojamomis finansavimo priemonėmis patvirtinta 57 MWh kaupimo įrenginių galia. 2025 m. lapkričio duomenimis, ILTE yra sudariusi sutarčių dėl energijos kaupimo įrenginių projektų finansavimo, kurių vertė viršija 111 mln. eurų, o bendra šių projektų talpa – daugiau kaip 1300 MWh.

Valstybės skiriamas finansavimas iš visų finansuojamų kaupimo įrenginių patvirtintas apie 3 proc. ličio jonų tipo įrenginiams, o apie 97 proc. finansuojamų kaupimo įrenginių yra ličio geležies fosfato tipo, geriau toleruojantys aukštą temperatūrą ir turintys daugiau įkrovimo–iškrovimo ciklų, todėl per visą eksploatavimo laiką jie yra ekonomiškesni, saugesni ir patvaresni.

Energetikos ministerijos priimti sprendimai ir nuoseklus valstybės finansavimas lėmė, kad šiemet elektros gamybos pajėgumų galia šalyje didėja dar sparčiau, kaip ir kaupimo sistemų įrengimas. AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir „Litgrid“ AB duomenimis šių metų spalio mėnesio pabaigoje Lietuvoje buvo 2971 MW įrengtosios saulės elektrinių galios ir apie 220 MW elektros kaupimo įrenginių galios.

LEA informacija