VMVT vadovė jaučiasi spaudžiama dėl paršelių kastravimo, bet žada parašą sutarus

Visgi VMVT vadovė Audronė Mikalauskienė žada pasirašyti tvarką sutarus suinteresuotoms šalims.

„Tam, kad gimtų konkretus sprendimas ar keli pasirinkimo variantai, reikia visų suinteresuotų šalių diskusijos, kurią mes buvome ir esame pasirengę surengti. Ir jei šalims susitarti pavyktų, aš mielai padėsiu parašą dokumente, kuris pakeis pasenusią tvarką“, – teigia A. Mikalauskienė šeštadienį VMVT išplatintame komentare.

Kaip rašė BNS, „Tušti narvai“ gegužės pirmoje pusėje Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje surengė socialinę akciją, kuria skatinama palaikyti organizacijos iniciatyvą leisti paršelius kastruoti tik su nuskausminamaisiais vaistais.

„Tuščių narvų“ įkūrėja ir vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė tuomet sakė, kad paršelis iki septynių dienų amžiaus yra vienintelis gyvūnas, kurį Lietuvoje leidžiama kastruoti be nuskausminamųjų, ir teigė, kad žiaurų elgesį „vienu parašu“ gali sustabdyti VMVT.

Po šios akcijos A. Mikalauskienė teigia iš G. Vaitkevičiūtės gavusi laišką, kuriame informuojama apie birželį organizacijos pradėsimą viešąją kampaniją, nukreiptą į VMVT vadovę, kad ši pasirašytų pakeistus Gyvūnų gerovės reikalavimus.

Anot A. Mikalauskienės, gegužės 29-ąją panašius laiškus, kuriuose jie raginami būti vidiniu balsu, skatinti VMVT vadovę greičiau apsaugoti paršelius, prašoma anonimiškai suteikti informacijos, gavo visi tarnybos darbuotojai.

„Toks atviras spaudimas ties šantažo riba atvėrė vartus“, – tvirtina VMVT vadovė.

Pasak jos, pagrindinė kampanijos žinutė „Viskas, ko reikia – vienas jos parašas“ yra klaidinga.

„Taip, VMVT vadovas turėtų pasirašyti naują tvarką reglamentuojantį dokumentą, tačiau nei aš, nei bet kuris kitas mano vietoje negali to daryti vienasmeniškai. VMVT sprendimų, turėsiančių įtakos vartotojų įpročiams ir reikšmingam šalies ekonomikos sektoriui, vienašališkai nepriima“, – pažymėjo A. Mikalauskienė.

Ji pažymėjo, kad Europos Sąjungoje (ES) leidžiama be nuskausminamųjų kastruoti paršelius iki septynių dienų amžiaus. Paršeliai kastruojami dėl skonio, nes tokių mėsa neturi nemalonaus kvapo, ir dėl gyvūnų saugumo, nes augdami paršeliai yra mažiau agresyvūs.

Anot VMVT direktorės, toks jaunas kastruojamas paršelis išgyvena „siaubo ir skausmo kupinas akimirkas“, tačiau kad būtų priimti sprendimai dėl tvarkos pakeitimo ji pasigenda diskusijos.

„Čia galimi kompromisiniai variantai ir jų yra ne vienas. Viena bėda – visos suinteresuotos šalys turi susėsti ir mėginti tartis. Ne kelti ultimatumus, o tartis bei ieškoti galimybių, kaip realiai įgyvendinti aukštesniųjų gyvūnų gerovės standartų laikymąsi“, – cituojama A. Mikalauskienė.

Ji pabrėžė VMVT siekiant eiti „tikro pokyčio keliu“, kad būtų užtikrinamas taisyklių įgyvendinimas, ir dėl to ne kartą yra kalbėjusi su „Tuščiais narvais“ bei kiaulių augintojais, tarnyba teigia matanti bendro sprendimo perspektyvas.

Anksčiau gegužę surengto protesto-socialinės akcijos metu G. Vaitkevičiūtė sakė, kad paršelių kastravimo nenuskausminus išimtis yra palanki ūkininkams, nes šie už tokią paslaugą neturi mokėti veterinarui – pašalinti paršelio sėklides gali bet kuris žmogus be specialaus išsilavinimo.

„Tuščių narvų“ vadovė taip pat kaltino VMVT neveiklumu ir atstovavimu kiaulių augintojų interesams, esą nesiimant pokyčių, nes jų nenori verslas.

G. Vaitkevičiūtės tąkart pateiktais „Norstat“ pernai atliktos apklausos duomenimis, 78 proc. lietuvių mano, jog toks elgesys su paršeliais turėtų būti uždraustas. Dalis ES valstybių, pasak organizacijos vadovės, yra įvedusios draudimus arba nustačiusios griežtesnius ribojimus paršelių kastravimui be nuskausminamųjų.

Autorius Dominykas Biržietis

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama