Sekmadienį 16 ūkininkų Krummhörn savivaldybėje į laukus, naudodami srutų rezervuarus, išpylė maždaug 30 000 litrų pieno, taip išreikšdami pasipiktinimą dėl mažų pieno supirkimo kainų. Šiame proteste dalyvavo apie 120 vietos ūkininkų.
Vokietijos pieno gamintojų asociacija paskelbė, kad ūkininkų renginys, surengtas Pasaulinės pieno dienos išvakarėse, yra Europos protesto prieš nuolatinį neveiklumą žemės ūkio politikoje dalis. Organizacijos atstovas spaudai teigė, kad tikrasis pieno švaistymas vyksta ne laukuose, o rinkoje, kur pieno kainos yra tokios žemos, kad ūkininkai negali padengti savo išlaidų: „Švaistymas vyksta kiekvieną dieną rinkoje, kuri sistemingai nuvertina aukštos kokybės maistą.“
Pasaulinės pieno dienos bei protesto proga BDM ir Europos pieno taryba (EMB) paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė savo nuomonę apie pražūtingas ekonomines sąlygas pieno pramonėje.
„Šiandien mes darome matomą tai, kas kitaip liktų nematoma – tylų mūsų pieno nuvertėjimą, taigi ir žmonių, ir gyvūnų darbą. Kol mažmenininkai ir maisto pramonė užsitikrina savo pelną ir pozicijas, gamintojai patys turi spręsti politinių klaidų pasekmes“, – aiškino Karstenas Hansenas, Vokietijos pieno gamintojų asociacijos pirmininkas, bei Kjartanas Poulsenas, Europos pieno tarybos pirmininkas.
„Jau daugelį metų Vokietija atidėlioja Europos iniciatyvas, skirtas pieno rinkai stabilizuoti ar gamintojų padėčiai rinkoje pagerinti. Kelios šalys dabartinės rinkos krizės metu pasisako už savanorišką tiekimo mažinimą. Vokietija akivaizdžiai susilaiko nuo to. Tuo pačiu metu Vokietijos vyriausybė ieško spragų perdirbėjams Europos Komisijos inicijuotuose sutartiniuose įsipareigojimuose tarp perdirbėjų ir gamintojų, užuot stiprinusi pieno gamintojų pozicijas“, – kritikuoja K. Hansenas.
Pasak BDM, dabartinės pieno rinkos krizės nėra atsitiktinumas, o politinių pagrindinių sąlygų, kurios skatina perprodukciją ir sistemingai silpnina gamintojų pozicijas rinkoje, pasekmė.
Kaip ir daugelis kitų žemės ūkio sektorių, pieno ūkiai patiria didžiulį spaudimą. Energijos, pašarų, technikos, statybos ir reguliavimo išlaidos nuolat kyla, o pieno kainą daugiausia lemia pienininkai, mažmenininkai ir pasaulinė rinka, todėl ūkiai neturi realios derybinės galios. Daugeliui ūkių vienintelė galimybė išgyventi – gaminti daugiau ir atsisakyti savo pajamų.
„Gaminti daugiau, kad uždirbtum mažiau – tokia daugelio pieno ūkių realybė. Tai ne atskirų ūkininkų kaltė. Tai žemės ūkio rinkos sistemos logika, kuri ir toliau ginama, nepaisant visų perspėjimų“, – aiškina K. Poulsenas.
Savo ruožtu K. Hansenas pareiškė, kad ciniška perkelti atsakomybę ūkiams ir tuo pačiu metu blokuoti veiksmingas krizių valdymo priemones bei kenkti priemonėms, skirtoms pagerinti gamintojų padėtį rinkoje.
„Pieno gamintojai yra pasirengę prisiimti atsakomybę už savo rinką, tačiau būtina užtikrinti, kad tai būtų daroma organizuotai ir todėl efektyviai“, – sakė K. Hansenas.
„Pasaulinė pieno diena negali būti vien šventė, kai akivaizdžiai kenkiama ir naikinamas ūkininkų pragyvenimo šaltinis. Kiekvienas, kas kelia grėsmę mūsų ūkiams, darbo vietoms ir ateičiai, turi susidurti su nuožmiu pasipriešinimu“, – akcentuoja K. Poulsenas.
EMB ir BDM paskelbė ir savo konrečius reikalavimus:
Tuo metu Vokietijos ūkininkų asociacija (DBV) taip pat solidarizavosi su protestuotojais.
„Birželio 1-oji – Pasaulinė pieno diena. Šią dieną dėmesys sutelkiamas į maistą, kurį daugelis žmonių laiko savaime suprantamu dalyku: pieną, kuriuo mėgaujamasi kavoje, miusliuose, jogurte, sūryje ar svieste. Tačiau šis įpratimas dažnai užgožia faktą, kad už kiekvieno litro pieno slypi gamybos procesas, reikalaujantis atsakomybės 365 dienas per metus... Su aistra, patirtimi ir giliu atsakomybės jausmu mūsų pieno ūkininkai kartu su savo šeimomis užtikrina maisto kokybę, tiekimo saugumą ir aplinkos bei klimato apsaugą“, – akcentuoja Karstenas Schmalis, Vokietijos ūkininkų asociacijos viceprezidentas ir Pieno skyriaus prezidentas.
Asociacija apgailestauja, jog pieno ūkininkai susiduria su dideliais iššūkiais: labai svyruojančios gamintojų kainos, didelės energijos ir eksploatavimo išlaidos bei neapibrėžtos politinės sąlygos apsunkina ilgalaikį ūkio planavimą, o investicijos į gyvūnų gerovę, modernias technologijas ir tvarų valdymą verslo požiūriu gali būti pateisinamos tik tuo atveju, jei yra patikimi politiniai ir ekonominiai pagrindai.
Todėl Pasaulinės pieno dienos proga Vokietijos ūkininkų asociacija ragina įvesti koalicijos sutartyje žadėtą neapmokestinamą rizikos išlyginimo rezervą, taip pat nuosekliai mažinti reguliavimo bei biurokratines išlaidas.
Parengė Ričardas Čekutis