Vokiečių verslas skundžiasi, ūkininkai – atsargiai optimistiški

Niūrios perspektyvos

Šeimyninių verslų problemų vis daugėja, konstatuoja agrarheute.de. Tai rodo metinė šeimos verslininkų perspektyvų apklausa. Vis mažiau verslininkų tikisi savo verslo plėtros ir pajamų augimo. Nors 2019 m. augimo tikėjosi 61 proc., o 2023 m. – 40 proc., dabar, po dvejų metų, tokių tėra tik 31 proc. O dar 36 proc. spėja, jog jų veiklos apimtys, lyginant su praėjusiais metais, reikšmingai sumažės.

Pirmą kartą verslo savininkų, planuojančių mažinti darbo vietų skaičių, dalis (28 proc.) buvo didesnė nei planuojančių jų skaičių didinti (19 proc.). Tik vienas iš penkių verslo savininkų dabar ketina kurti naujas darbo vietas. Tai žemiausias skaičius nuo šios apklausos serijos pradžios 2011 m.

Portalas konstatuoja, jog Vokietija išgyvena dramatišką augimo ir investicijų krizę. Apklausos duomenimis, ši krizė dabar veikia visą darbo rinką.

Thomas Hoppe, Jaunųjų verslininkų asociacijos pirmininkas, kategoriškas: „Tai, kad net jauni verslininkai dabar atideda investicijas ir naikina darbo vietas, rodo, kokia gili iš tikrųjų yra krizė. Visos kartos optimizmas dėl ateities gali išblėsti – ne dėl idėjų trūkumo, o dėl to, kad politinė sistema slopina kiekvieną iniciatyvą.“

Verslininkai nepatenkinti

„Pagrindinė kiekvieno naujo kanclerio užduotis turi būti grąžinti ekonomiką į augimo kelią dar labiau neįsiskolinus... Mums reikia ekonominės politikos, kuri būtų orientuota į rinką ir verslininkų inovacinę galią“, – sako Šeimos verslo asociacijos prezidentė Marie-Christine Ostermann. – „Mane erzina, kad per daug politinių sprendimų vis dar priimama ne verslininkams ir prieštaraujant bet kokiai praktinei logikai. Mūsų pareiga – padėti žmonėms suprasti, kas pastatyta ant kortos. Daugiau nei 90 procentų įmonių Vokietijoje yra šeimos verslai. Mes suteikiame 80 procentų pameistrystės vietų ir beveik 60 procentų darbo vietų. Šeimos verslo savininkai prisiima didelę socialinę atsakomybę“.

Verslininkai tvirtina, jog šalis daugelį metų vykdė agresyvią paklausos valdymo politiką, tad dabar būtų pats metas pereiti prie pasiūlos valdymo politikos. Priešingu atveju, ekonomikos nuosmukis bus jaučiamas dar ilgus metus, įskaitant ir darbo rinką. Biurokratija, dideli mokesčiai ir sparčiai didėjanti mokesčių našta verčia įmones perskaičiuoti savo investavimo į Vokietiją ir darbo vietas strategijas.

„Nuolatinis darbo vietų praradimas, įskaitant ir šeimos verslų atvejus, turėtų priversti mus visus susimąstyti. Šios įmonės ypač yra stabilumo ramstis sunkiais ekonominiais laikais. Nors šeimos verslų nuosmukis vis dar yra mažesnis už bendrą pramonės susitraukimo tendenciją, ekonomikos krizė ir struktūriniai šios šalies trūkumai dabar taip smarkiai kenkia šeimos verslų pamatams, kad ir jie dabar yra priversti nutraukti veiklą ir daugelyje sričių mažinti darbo vietų skaičių“, – apklausos rezultatus komentavo M.CH. Ostermann.

Didžiausi rūpesčiai

Nykstantys investiciniai planai – taip pat pastebima nerimą kelianti tendencija: jau 2024 m. 32 proc. tarptautiniu mastu veikiančių šeimos verslų mažino savo investicijas Vokietijoje ir iš viso neplanavo jokių investicijų, tačiau šiemet šis skaičius išaugo iki 40 proc.

Toliau augant neigiamoms tendencijoms, verslo savininkai tarp didžiausių savo rūpesčių minėtoje apklausoje vėl įvardijo biurokratiją, ypač ataskaitų teikimo reikalavimus (87 proc. šiemet, palyginti su 83 proc. praėjusiais metais). Antroje vietoje tarp didžiausių rūpesčių naujaisiais metais yra 82 proc. verslo savininkų, kurie baiminasi tolesnio socialinio draudimo įmokų didėjimo, nes tai dar labiau padidins darbo jėgos sąnaudas. Trečioje vietoje rūpesčių sąraše yra darbo teisės susiaurėjimas, kurį nurodė 74 proc. respondentų.

Verslininkai primena, jog Vokietijoje yra vieni didžiausių mokesčių Europoje. Šis akivaizdus trūkumas konkurencijoje dėl inovacijų ir šviesiausių protų darbo rinkoje turi būti panaikintas.

Beje, kaip rašo „Spiegel“, neseniai Kelne įsikūrusio darbdavių asocijuoto Vokietijos ekonomikos instituto atlikta apklausa taip pat atskleidė, kad 36 procentai įmonių planuoja kitais metais mažinti darbo vietų skaičių. Tik 18 procentų ketina kurti naujas darbo vietas.

Reali situacija

„Creditreform“ ekonominių tyrimų duomenimis, šiuo metu užregistruota 11 900 įmonių nemokumo atvejų. Tai 9,4 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais (2024 m. – 10 880 atvejų). Ankstesniais metais jau buvo užfiksuotas reikšmingas 28,5 proc. padidėjimas.

Įmonės susiduria su silpna paklausa, didėjančiomis sąnaudomis ir nuolatiniu neapibrėžtumu. „Finansiniai rezervai mažėja, paskolos kartais neatnaujinamos, vis daugiau įmonių susiduria su rimtais sunkumais“, – aiškina Patrikas-Ludwigas Hantzschas, „Creditreform“ ekonominių tyrimų vadovas. Kadangi likusioje metų dalyje nenumatomas reikšmingas ekonomikos atsigavimas, nemokumo rizika išlieka didelė, tad, eksperto manymu, bankrotų skaičius ir toliau augs iki metų pabaigos.

Apskaičiuota, kad 2025 m. pirmąjį pusmetį nuostoliai dėl įmonių nemokumo siekė maždaug 33,4 mlrd. eurų. Tai atitinka vidutiniškai apie 2,8 mln. eurų nuostolius vienai nemokumo bylai – gerokai daugiau nei 2022 ir 2023 m.

Be to, paveiktose įmonėse dirbo apie 141 000 darbuotojų – tai 6,0 proc. daugiau nei ankstesniais metais (133 000). Pagrindinė šio padidėjimo priežastis yra didelio masto nemokumai.

Naujausias „Creditreform“ nemokumo tyrimas atskleidžia, kad vidutinio dydžio įmonių nemokumų skaičius ir toliau išlieka dinamiškas. Nemokumų skaičius 51–250 darbuotojų kategorijoje smarkiai išaugo – 16,7 proc. Nemokumų skaičius taip pat išaugo tarp didesnių įmonių, kurių pajamos viršija 5 mln. eurų, ir dabar yra daugiau nei dvigubai didesnis nei prieš pandemiją.

Pensijų iniciatyva

Vokietijos vyriausybė šiuo metu planuoja naują ateities pensijų paketą. Sprendžiant iš pateikiamo projekto, papildomos išlaidos įstatymų numatytai pensijų sistemai iki 2050 m. turėtų išaugti iki beveik 480 mlrd. eurų – daugiau nei 123 mlrd. eurų, kurie iš pradžių buvo numatyti valdančiosios koalicijos susitarime.

Tai rodo neseniai „Prognos AG“ atlikta ataskaita, kurią užsakė Naujos socialinės rinkos ekonomikos iniciatyva (INSM). Pasak jaunųjų verslininkų, atsižvelgiant į šiuos skaičius, pensijų paketas yra išpuolis prieš jaunimą ir fiskalinio lankstumo ateities kartoms pabaiga.

Jaunųjų verslininkų asociacijos pirmininkas T. Hoppe jau pareiškė savo nuomonę asociacijos tinklapyje: „Planuojamas pensijų paketas yra finansinė savižudybės misija jaunimui. Būtina užkirsti kelią didžiausiai naštai, tenkančiai jaunajai kartai šiuo teisėkūros laikotarpiu! Net pensijų paketas, kaip jis aiškinamas koalicijos sutartyje, pasiuntė visiškai klaidingą signalą, kalbant apie tvarią ir kartų atžvilgiu teisingą pensijų politiką, tačiau dabar federalinė vyriausybė žengia dar toliau...“

Valdančioji koalicija raginama sustabdyti šią, pasak jaunimo asociacijos, „beprotybę“. „Parlamentinė jaunimo grupė jau paskelbė apie savo ketinimą priešintis ir balsuoti prieš pensijų paketą – jie turi mūsų visišką paramą. Tačiau vien to nepakaks: raginame visą parlamentinę grupę ginti jaunimą“, – sako T. Hoppe.

Ūkininkų nuotaikos gerėja

Tuo metu tradicinis „Rentenbank“ žemės ūkio barometras rodo, kad ūkininkai, o ypač gyvulių augintojai, savo ekonominę padėtį vertina optimistiškiau nei pavasarį.

Nuo paskutinės apklausos kovo mėnesį ūkininkų noras investuoti išaugo nuo 60 iki 65 procentų. Ypač didesnį norą investuoti rodo gyvulių augintojai. Šešiolika procentų gyvulių augintojų nurodė, kad per ateinančius dvejus trejus-metus ketina pereiti prie didesnio intensyvumo ūkininkavimo. Iš jų 61 procentas planuoja pertvarkymą ir savo ūkių plėtrą, o 32 procentai svarsto galimybę statyti naujus tvartus.

Pasak „Rentenbank“ direktorių valdybos atstovės Nikola Steinbock, tvartų pertvarkymui siekiant didesnės gyvūnų gerovės, skiriamos finansavimo apimtys dabar yra daugiau nei tris kartus didesnės nei praėjusiais metais.

Pagrindinis veiksnys, lėmęs pagerėjusią ūkininkų nuotaiką, yra aukštos pieno supirkimo kainos. Visoje ES daugelis pieno ūkių sumažino gamybą, taip sumažindami pasiūlą.

Gerėja ir kiaulių bei paukščių augintojų nuotaikos. Lemiami veiksniai yra padidėjusios gamintojų kainos, taip pat efektyvus ūkių valdymas ir mažėjančios sąnaudos.

Sodininkai ir specializuotų kultūrų augintojai savo ekonominę padėtį vertina mažiau optimistiškai. Kaip pagrindines tokio vertinimo priežastis jie nurodo padidėjusias sąnaudas ir nepatenkinamą žemės ūkio politiką.

Parengė Ričardas Čekutis