„Žaliojo kurso“ entuziastai pakilo į kovą prieš automobilius

Ataskaitoje akcentuojama, kad vien tik atsisakyti benzininių ir dyzelinių automobilių nepakaks – esą būtina gerokai sumažinti ir elektromobilių naudojimą: aplinkos direktoratas siūlo sumažinti naudojimąsi automobiliais daugiau nei 25 procentais.

Tai reikštų, kad lengvųjų automobilių transportas Norvegijoje turėtų sumažėti tiek pat, kiek šiandien sudaro visas transportas dviračiais, autobusais, metro, tramvajais, traukiniais ir lėktuvais kartu sudėjus.

Tačiau tuo pat metu Norvegijos statistikos tarnyba prognozuoja, kad per tą patį laikotarpį šalies gyventojų skaičius padidės beveik 600 tūkstančių žmonių.

Siūlomos priemonės

Ataskaitoje pateikiamas platus priemonių paketas, skirtas mažinti naudojimąsi automobiliais. Prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam transportui, pėsčiųjų judėjimui ir dviračiams.

Tuo pat metu siūloma taikyti ir įvairius automobilių eismą ribojančius sprendimus: įvesti nulinės emisijos zonas, steigti automobiliams uždaras teritorijas, perskirstyti kelių erdvę viešajam transportui ir dviračiams, mažinti leistiną greitį, griežtinti parkavimo taisykles, o taip pat taikyti kainų priemones, pavyzdžiui, mokesčius už įvažiavimą ar aplinkosauginius kelių mokesčius.

Aplinkos direktoratas taip pat aiškina, jog vien tik transporto elektrifikavimas nėra pakankamas sprendimas.

Anot institucijos, siekiant dar labiau sumažinti išmetamųjų dujų kiekį ir sumažinti spaudimą gamtai bei teritorijoms, būtina mažinti bendrą transporto apimtį ir ją perskirstyti. Tokios priemonės vadinamos „vengimo ir perkėlimo“ priemonėmis – tai reiškia, kad dalies kelionių reikėtų atsisakyti arba jas perkelti į kitus transporto būdus.

Pasak institucijos, transportas Norvegijoje sukuria išmetamųjų dujų emisijas ir kitose šalyse, nes daug emisijų atsiranda gaminant automobilius, infrastruktūrą ir degalus.

Be to, paskelbti skaičiavimai rodo, kad nors elektromobiliai yra gerokai efektyvesni nei automobiliai su vidaus degimo varikliais, jų išmetamųjų dujų kiekis vienam kilometrui vis tiek yra daug didesnis nei, pavyzdžiui, keliaujant traukiniu.

Reaguoja kritiškai

Norvegijos autotransporto asociacija (KNA) į šiuos pasiūlymus reagavo itin kritiškai. Organizacijos komunikacijos vadovas Toras Valdvikas portalui „Nettavisen“ teigia, kad ataskaitoje pateikti siūlymai yra aiškiai nukreipti prieš vairuotojus: „Šie pasiūlymai iš esmės yra priešiški automobilių vairuotojams ir rodo posūkį autoritarinės politikos link, o klimato politikos formuotojų siūlomi tikslai yra nutolę nuo realybės ir pernelyg smarkiai kišasi į žmonių kasdienį gyvenimą. Tokios priemonės riboja žmonių pasirinkimo laisvę ir nuosavybės teises, o tai gali pakirsti pasitikėjimą klimato politika“.

Nors Norvegijos aplinkos direktoratas teigia, kad siūlomi sprendimai turėtų ir papildomos naudos – gerėtų žmonių sveikata, oro kokybė, mažėtų triukšmas, mikroplastiko sklaida ir didėtų eismo saugumas, tačiau KNA atstovas tuo abejoja.

„Gerai, jeigu žmonės gali rinktis viešąjį transportą, dviratį ar ėjimą pėsčiomis. Tačiau dauguma šių pasiūlymų remiasi mokesčiais ir griežtais apribojimais, kurie verčia žmones pasirinkti tam tikrus sprendimus“, – sako T. Valdvikas.

Pasak jo, jei žmonės bus priversti rinktis sprendimus, kurie kasdienį gyvenimą daro sudėtingesnį ir brangesnį, reakcija bus ne pasitenkinimas, o pyktis: „Žmonėms jau atsibodo, kad jiems nuolat aiškinama, kokį automobilį jie turi vairuoti, kada gali važiuoti ir kur gali važiuoti“.

Be to, KNA abejoja, ar viešasis transportas galėtų visiškai pakeisti automobilį visoje Norvegijoje.

„Visiškai nerealu sukurti vientisą viešojo transporto sistemą visoje šalyje tokiu mastu, kokio reikėtų, kad automobilių naudojimas sumažėtų tiek, kiek siūloma ataskaitoje“, – sako T. Valdvikas.

Net Briuselis persigalvojo

Kaip skelbia BBC, dar praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija susilpnino savo planus iki 2035 m. uždrausti naujų benzininių ir dyzelinių transporto priemonių pardavimą.

Dabartinės taisyklės numato, kad nuo tos datos parduodamos naujos transporto priemonės turėtų būti „nulinės emisijos“, tačiau automobilių gamintojai, ypač Vokietijoje, smarkiai agitavo dėl nuolaidų.

Pagal naująjį Europos Komisijos planą, nuo 2035 m. 90 proc., o ne 100 proc. naujų automobilių turės būti nulinės emisijos. Likusius 10 proc. galėtų sudaryti įprasti benzininiai arba dyzeliniai automobiliai, taip pat hibridiniai automobiliai.

Kokia alternatyva?

Tikimasi, kad automobilių gamintojai savo gaminamose transporto priemonėse naudos ES pagamintą mažai anglies išskiriantį plieną.

Komisija taip pat tikisi, kad padidės biokuro ir vadinamųjų e. degalų, kurie sintetinami iš surinkto anglies dioksido, naudojimas, siekiant kompensuoti papildomą benzininių ir dyzelinių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį.

Šio žingsnio priešininkai perspėjo, kad tai gali pakenkti perėjimui prie elektrinių transporto priemonių ir palikti ES neapsaugotą nuo užsienio konkurencijos.

„Volvo“ jau pareiškė, kad „per mažiau nei 10 metų sukūrė visą elektromobilių portfelį“ ir yra pasirengusi visiškai pereiti prie elektrinių automobilių gamybos. Kompanija teigė, kad jei ji gali atsisakyti benzininių ir dyzelinių transporto priemonių, tai turėtų padaryti ir kitos įmonės.

Parengė Ričardas Čekutis