Trys senieji medžiai – Raudinės liepa, Sodalės klevas ir Paparčių klevas – tapo naujais saugomais gamtos paveldo objektais (GPO), liudijančiais tiek Žemaitijos nacionalinio parko kraštovaizdžio grožį, tiek žmogaus ir gamtos gyvenimą harmonijoje. Šie įspūdingų matmenų medžiai senoliai auga buvusiose ar esamose sodybose. Džiugu, kad sodybų savininkai medžius prižiūrėjo ir puoselėjo ir šie išaugo į gamtos paveldo objekto vardo vertus galiūnus, o ateityje gal pasieks ir gamtos paminklų statusą, kaip antai Platelių dvaro parke augantis Raganos uosis.
Įspūdinga 5,77 m apimties liepa, auganti Grigaičių kaime, buvusioje Raudžių sodyboje. Nors medis nėra aukštas (apie 16 m), jo forma – tikra gamtos fantazija. Keturių metrų aukštyje kamienas staiga suplonėja, todėl liepa primena butelį, o žemę pasiekusios šakos išleidusios šaknis vėl kyla aukštyn, sukurdamos savotišką natūralią nišą ar žalią arką.
Raudinės liepą surasti nėra lengva – ji pasislėpusi palaukės gojelyje tarp senų klevų. Norint ją aplankyti, reikia pasukti nuo žvyrkelio aplink Ilgio ežerą (Ilgio ežero gatvė) į Godelių kaimo pusę.
Dar vienas gamtos galiūnas auga buvusioje sodybvietėje, Plokštinės miško apsuptoje pievoje. Jo kamieno apimtis siekia 4,93 m. Klevą galima pasiekti miško keliu – tai vieta, kur gamta tyliai pasakoja sodybų istorijas, o medis, likęs jų vietoje, tarsi saugo prisiminimus.
Žemaitijos nacionalinio parko buferinėje apsaugos zonoje, Skuodo rajone, Paparčių kaime, GPO paskelbtas dar vienas klevas. Jo kamieno apimtis siekia 4,47 m. Šis medis auga greta pažintinio tako per Auškalnį, tad jį aplankyti – lengva ir malonu net keliaujant su šeima.
Gamtos paveldo objektai – tai kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų išskirtinės vertės nustatytas specialus apsaugos režimas. Jų paskelbimo tikslai:
Šiuo metu Žemaitijos nacionaliniame parke ir jo buferinėje apsaugos zonoje iš viso saugoma jau 11 botaninių GPO, tarp jų – 8 anksčiau paskelbti medžiai ir trys naujai įtraukti.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos informacija