Žemaitiškas koplytstulpis ir stogastulpis šalia Varšuvos primins M.K. Čiurlionį

Kultūros paveldo departamento idėja

„Idėja taip įamžinti M. K. Čiurlionį kilo 2022-ųjų rudenį, kai Lietuvoje pradėta svarstyti, kaip paminėsime jo gimimo 150-ąsias metines. Kultūros paveldo departamento (KPD) delegacija kartu su Lenkijos kultūros ir paveldo, Lietuvos ambasados Lenkijoje bei Markų savivaldos vadovais apsilankė prie to pastato, kuriame paskutines dienas praleido M. K. Čiurlionis, – pasakojo KPD direktorius Vidmantas Bezaras. – Tada Markų savivaldybėje tarėmės dėl galimybių įpaveldinti ir tvarkyti pastatą bei įrengti jame genijui atminti skirtas patalpas, meninius akcentus. Tačiau pastatas dabar priklauso vienuolėms. Jo valdytojos (Zgromadzeniu Siostr Franciszkanek Rodziny Maryi) kategoriškai atsisakė bendradarbiauti, nesileido į jokias kalbas dėl pastato restauravimo ar kokių nors menininko įamžinimo ženklų įrengimo šalia pastato (ant apsilupusios sienos tik kabo M. K. Čiurlionio mirtį primenanti lenta). Po šio susitikimo ir gimė siūlymas, kaip alternatyva buvusiam, pastatyti atminimo ženklus greta įvažiavimo į vienuolyną. Deja, ilgokai laukėme atsakymo dėl tokios vietos, ji ne kartą buvo siūloma vis kitur. Biurokratinės procedūros išsitęsė iki pat 2025 metų pabaigos. Vis atsirasdavo naujų kliūčių tai įgyvendinti 2025-aisiais. Visgi, džiaugiamės, kad pavyko. Reikalai pajudėjo šias problemas aptarus Lietuvos ir Lenkijos prezidentų susitikime Vilniuje, o Lenkijos institucijoms ir Lietuvos ambasados atstovams aptarus Prezidento rezidencijoje Varšuvoje“.

Kaip pasakojo V.  Bezaras, jis ir KPD specialistai  Markuose lankėsi ne vieną kartą, čia pabuvojo ir Lietuvos Prezidentūros, ir Vyriausybės, ir Kultūros ministerijos atstovai, nes iš pradžių dar tikėta, kad prasmingiau būtų tvarkyti autentišką, nors ir labai apleistą pastatą, kuriame mirė M. K. Čiurlionis. Klausimas dėl Raudonojo dvaro – buvusios  ligoninės pastato  įtraukimo į Lenkijos Respublikos kultūros paveldo registrą ir apsaugos jam suteikimo dukart buvo aptartas kas porą metų vykstančiuose Lietuvos ir Lenkijos kultūros paveldo ekspertų grupės susitikimuose. Gerai, kad jau 2022 metais Markų savivaldybė pastatą buvo įtraukusi į vietinės reikšmės paveldo objektų sąrašą, kas draudžia griovimus be leidimo.

„Po dvejų metų su Lenkijos kultūros ir paveldo ministerijos pagalba pavykus apsaugos lygmenį  kilstelėti aukščiau, atsirado galimybių gauti Lenkijos valstybės finansavimą. Tai statinį išgelbėjo nuo nugriovimo, bet parama pasinaudoti vienuolės atsisakė – motyvavo tuo, kad šioje teritorijoje jos jau buvo įkūrusios nuskriaustų mergaičių prieglaudą ir joms reikia statyti naują pastatą, o lankytojai teritorijoje nepageidaujami“, – pasakojo V. Bezaras.

Trejų metų biurokratinių kliūčių kelias

„Negalėdami niekaip menininko įamžinti ant konkretaus pastato sienos, ieškojome būdų, kaip tai padaryti kitur. Pamenu, besikalbant su kolega Alfredu Jomantu, kilo idėja įamžinti koplytstulpiais – tokiais, kokius M. K. Čiurlionis 1909 m. yra nutapęs savo paveiksle „Žemaičių  koplytstulpiai“, – pasakojo V. Bezaras. –  Beieškant tinkamo medžio meistro, pasirinktas Žemaitijos nacionaliniame parke gyvenantis tautodailininkas Antanas Vaškys, puikiai įvaldęs žemaitiškos kryždirbystės stilių, mokęsis iš garsiojo kryždirbio Stanislovo Riaubos. Ir labai džiaugiuosi, kad  jis sutiko“.

Pirmąją vizualizacijos idėją sukūrė KPD specialistė, architektė Audronė Šolienė. Architektūrinius sprendimus įgyvendino Gedimino Antano Sakalio projektavimo firma. Architektai G. A. Sakalis ir Vaidotas Paliulionis apgalvojo kiekvieną smulkmeną, kad meninė kompozicija puikiai matytųsi iš įvairių gatvės kampų. Prie viso projekto įgyvendinimo, jo rengimo, derinimo su Lenkijos institucijomis, stogastulpių pervežimo ypatingai daug prisidėjo KPD kancleris Dainius Čergelis, talkino ir Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj. Nuo idėjos iki jos įgyvendinimo praėjo net treji metai, o žemaitiškų kryždirbystės kūrinių pastatymas įsiterpė tarp M. K. Čiurlionio 150-jo  gimtadienio ir 115-jų mirties metinių.

„Tikimės, kad Markuose, kur M. K. Čiurlionis tikrai gerbiamas, kur Kultūros centre jo kūrybos simbolika dekoruota salė, vyksta jo vardo konkursai, jo vardu pavadinta gatvelė (nors ir labai nereprezentatyvi) , veikia muziejukas, ši vieta bus viena iš lankomiausių“, – sakė V. Bezaras. 

Čiurlionis koplytstulpius „surinko“ iš Kulių apylinkių

Žemaičių paveldosaugininkai yra išsiaiškinę, kad M. K. Čiurlionio paveiksle „Žemaičių koplytstulpiai“ nutapyti koplytstulpiai yra iš Kulių apylinkių. Jie stovėjo skirtingose vietose, o dailininkas juos „surinko“ į vieną paveikslą.

Kaip pasakojo tautodailininkas A. Vaškys, prieš kokius penkerius metus jau daugiau kaip šimtą metų prie įvažiavimo į Kulius stovėjęs ir M. K. Čiurlionio paveiksle nutapytas stogastulpis nugriuvo. Tada jam paskambino Kuliuose gyvenančio režisieriaus Valentino Masalskio žmona Raimonda ir paprašė ką nors daryti. Kadangi originalas buvo jau prastos būklės, A. Vaškys sukūrė jo kopiją ir pastatė toje pačioje vietoje. Koplytstulpis, stovėjęs Kulių kapinėse, nėra išlikęs, tačiau tarpukariu yra užfiksuotas išlikusioje Balio Buračo nuotraukoje.

Paklaustas, kuo žemaitiški koplytstulpiai ir stogastulpiai skiriasi nuo kitų regionų, A. Vaškys pažymėjo žemaitiškų dirbinių lakoniškumą, santūrumą. „Aukštaitiški daug puošnesni, įmantresni, stogeliai būna netgi kelių aukštų. Nors...žemaitiški irgi puošnūs“, – sakė jis. Tautodailininkas pasidalino ir kūrybinio darbo ypatumais: gal ne daug kas žino, kad ąžuolas genda iš vidaus, nuo šerdies, todėl norint, kad tautodailės kūrinys būtų ilgaamžiškesnis, šerdies nereikia naudoti. Turėjęs gana storą ir išdžiūvusį ąžuolą, Antanas perpjovė jį išilgai pusiau (pietinėje pusėje iki šerdies būna storesnė dalis) ir iš tos dalies kūrė koplytstulpį, šerdį palikęs kokiems nors šaukštams drožti. „Be to, ąžuolas atkeliavęs iš žemaičiams brangios Lopaičių šventvietės. Tikiu, kad stovės bent šimtą metų“, – sakė jis.

Koplytstulpyje A. Vaškys iš to paties vientiso medžio išdrožė Mariją Sopulingąją. Metalinius kryžius šiems dirbiniams sukūrė kryždirbys Artūras Platakis. Prieš pastatant savo kūrinius tautodailininkas juos dar pamatavo: koplytstulpis su metaliniu kryžium viršūnėje siekia 3,6 m, o stogastulpis – 4,5 m.

Tekstas su M. K. Čiurlionio citata įrašytas ant toną sveriančios corten plieno (natūraliai palaipsniui rūdijančio metalo) plokštės. Tai su ąžuoliniais dirbiniais sudaro vientisą spalvinę visumą. 

Kruopščiai visos konstrukcijos įbetonavimo darbus atliko džiugiai nusiteikę iš Punsko atvykę vietos lietuviai Jurgis Ivoška (lenkiškai – Jerzy Iwaszko), Kazimieras Kupčinskas (Kazimier Kupczynski) ir Vidas Kupčinskas (Widas Kupczynski). Beliko aplinkos apdailos darbai, o pavasariop pasodinti gėlių ir dekoratyvinių augalų.

Dar viena proga sustoti Markose

Kultūros paveldo departamentas kviečia visus, važiuojančius pro Markus (netoli nuo čia eina Varšuvos aplinkkelis keliaujant į Vakarų Europą), stabtelti prie buvusio Raudonojo dvaro (Czerwony dwor), kur paskutinius savo gyvenimo mėnesius praleido M. K. Čiurlionis. Šalia buvusios sanatorijos-ligoninės vartų (ul. Kasztanowa 21) jus pasitiks žemaitiškas koplytstulpis ir stogastulpis bei memorialinė lenta su genijaus žodžiais trimis kalbomis „Kuo plačiau žmogaus siela sparnus išskleis, kuo didesnį ratą apsuks,...tuo laimingesnis bus žmogus“.

Ši meninė-sakralinė kompozicija kartu yra ir Lietuvos kryždirbystės, įrašytos į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, reprezentavimas. „Kryždirbystės kūriniai visada būdavo statomi ar žymioms vietoms,  įvykiams, ar išskirtinėms asmenybėms atminti. Tad ir šis koplytstulpis bei stogastulpis, vadinamas dar ir stoginiu kryžiumi, yra gyvos mūsų tradicijos įrodymas“,  – sakė tautodailininkas A. Vaškys.

Pasibaigus žiemai ir galutinai užbaigus projektą, į šios meninės-sakralinės kompozicijos pristatymą bei menininko pagerbimą KPD visus pakvies šių metų balandžio mėnesį, kai minėsime M. K. Čiurlionio 115-ąsias mirties metines.

Pabrėžtina, kad visas šis projektas įgyvendintas Kultūros paveldo departamento darbuotojų  iniciatyva ir pajėgomis, negavus jokių papildomų lėšų. Tad paveldo bendruomenė gali pasidžiaugti ir pasididžiuoti dar vienu lietuvišku akcentu, įprasminančiu tautos padėką bei pagarbą mūsų šalį garsinančiam menininkui ir kompozitoriui  M.K. Čiurlioniui.

KPD informacija

 Jūratės Mičiulienės nuotr.