Žemės ūkio išmetamų teršalų kiekis mažėja

Bliūkšta mitas

Pasak Federalinės aplinkos agentūros, visos Vokietijos žemės ūkio sektoriaus išmetamų teršalų kiekis, lyginant su ankstesniais metais, sumažėjo 0,9 mln. t CO2e ir 2023 m. pasiekė 63 mln. t. Tai sudaro maždaug 9,3 proc. visų Vokietijos išmetamų teršalų. Tais metais 54,8 mln. t CO2e buvo priskirta „žemės ūkio“ šaltinių kategorijai. Skirtumas tarp sektoriaus ir šaltinių grupės išmetamų teršalų sudaro 8,2 mln. t ŠESD, kai kalbama apie stacionarius ir mobilius deginimo įrenginius, priskirtinus žemės ūkiui. Tokie rodikliai fiksuojami naujausioje Žemutinės Saksonijos žemės ūkio rūmų (LWK) paskelbtoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaitoje.

Visas „žemės ūkio“ šaltinių kategorijoje užfiksuotas išmetamų teršalų kiekis nuo 1990 m. iki 2023 m. sumažėjo 25,2 proc., o didelę dalį to lėmė Vokietijos susivienijimas po komunizmo žlugimo 1989–1990 m. Vėlesniems metams būdingi svyravimai.

Daroma išvada, jog apskritai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas nacionaliniu lygmeniu mažėja. Jį lemia žemės ūkio politika ir socialinė įtaka, ypač gyvulininkystės srityje. Kitaip sakant, akivaizdžiai bliūkšta mitas apie neva vis didėjančią žemės ūkio įtaką klimato kaitai.

Iškalbingi regioniniai rodikliai

Žemutinėje Saksonijoje Vokietijos susivienijimo poveikis šiuo atžvilgiu yra nereikšmingas. Nuo 1990 iki 2023 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas sumažėjo nuo 13,4 mln. tonų CO2e iki 12,3 mln. tonų CO2e. Tai atitinka 8,2 proc. sumažėjimą, kurį pastaraisiais metais daugiausia galima priskirti padidėjusiam azoto naudojimo efektyvumui ir sumažintam azoto panaudojimo ūkiuose kiekiui.

Įdomu, jog tuo pačiu metu per šį laikotarpį gerokai išaugo Žemutinės Saksonijos žemės ūkio gamyba. O tai reiškia, kad nors absoliutus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kiekis išlieka santykinai pastovus, su tais pačiais sąnaudų kiekiais galima pagaminti daugiau. Tai daro teigiamą poveikį CO2 pėdsakui, kuris apskaičiuojamas pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vienam pagaminto produkto kilogramui.

Žemutinė Saksonija, turinti maždaug 484 000 hektarų anglies turtingų dirvožemių, yra viena iš Vokietijos žemių, turinčių didžiausią durpynų dalį. Didelė jų dalis naudojama žemės ūkiui. Žemės ūkio naudojimas anglies turtinguose dirvožemiuose 2023 m. išskyrė 11,2 mln. t CO2e. O tai reiškia 17 proc. mažesnį ŠESD išmetimą 2023 m. nei 1990 m. Bendra mažėjimo tendencija pastebima ir kitų taršos šaltinių kategorijoje.

Žvelgiant į konkretesnius minėtos ataskaitos duomenis, matyti, jog 2023 m. Žemutinės Saksonijos išmetamų ŠESD kiekis žemės ūkio šaltinių kategorijoje sudarė 63 proc. metano, 33 proc. azoto suboksido ir 4 proc. anglies dioksido. Kitaip sakant, atskirų ŠESD dalys, palyginti su ankstesniais metais, mažai pasikeitė. Maždaug du trečdaliai metano emisijų žemės ūkio šaltinių kategorijoje susidaro dėl atrajotojų virškinimo. Dar vienas trečdalis susidaro dėl mėšlo, jei jis nėra laikomas sandariai. Azoto suboksido emisijos daugiausia susidaro dėl natūralių denitrifikacijos procesų dirvožemyje tręšiant azotu, o anglies dioksido emisijos – dėl tręšimo karbamidu ir kalkinimo. Čia neįtrauktos emisijos, susidarančios naudojant degalus žemės ūkyje, nes jos priskiriamos kitai šaltinių kategorijai.

CO2 pėdsako nustatymas

Žemės ūkio produktų vadinamasis „CO2 pėdsakas“ apskaičiuojamas, siekiant parodyti gamybos proceso efektyvumą, išskiriant šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Tai leidžia palyginti gamybos procese susidarančias išmetamųjų teršalų kiekį su šio proceso rezultatais arba našumu. Be ŠESD, susidarančių konversijos procesuose ūkyje, taip pat atsižvelgiama į išmetamųjų teršalų kiekį, susidarantį gaminant šilumą ir elektrą bei kitus veiklos išteklius.

Pavyzdžiui, žieminių kviečių rezultatas yra 281 g CO2eq / kg DM, o silosinių kukurūzų – 323 g CO2eq / kg DM. Abiejuose gamybos procesuose pagrindinis išmetamųjų teršalų šaltinis yra azoto tręšimas mineralinėmis medžiagomis ir mėšlu. Remiantis pagrindinių išmetamųjų teršalų šaltinių vertėmis, galima nustatyti išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo koregavimus ir jų poveikį.

Apskaitos problematika

Ar tokie paskaičiavimai yra objektyvūs? Norint gauti palyginamus rezultatus, skaičiuojant CO2 pėdsaką, reikalinga vienoda, koordinuota skaičiavimo metodika. Šiuo metu Vokietijoje individualių ūkių anglies dioksido apskaitos skaičiavimo standarto darbo grupė  kaip tik ir kuria suderintą skaičiavimo metodiką.

Įvairios specialistų grupės rengia bendrą metodo aprašymą individualiems žemės ūkio gamybos metodams, kuris turėtų sudaryti sąlygas tiek individualiems metodams, tiek bendram su ūkiu susijusiam ŠESD vertinimui. Tai turėtų užtikrinti, kad ateityje būtų skaidriai atsižvelgiama į įvairius trečiųjų šalių reikalavimus, keliamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitai žemės ūkyje apskritai ir žemės ūkio konsultavimui.

Be to, bus sukurtas techninis koordinuotos metodikos įgyvendinimas sąsajos pavidalu, kuri gali būti naudojama kaip pagrindas kuriant internetines šiltnamio efektą sukeliančių dujų skaičiuokles. Tai ilgainiui leis pateikti žemės ūkio produktų ir ūkių anglies pėdsakus kur kas aiškiau ir skaidriau visose federalinėse žemėse.

Komentaras

„Teigiamai vertinu tai, kad pastaraisiais metais žemės ūkio produktyvumo augimas nebuvo susijęs su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo padidėjimu produktų lygmeniu, o tai reiškia, kad klimato apsaugos priemonės jau įgyvendinamos ir daro poveikį ūkiams“, – apibendrino Žemutinės Saksonijos Žemės ūkio rūmų prezidentas Gerhardas Schwetje.

„Tolesnis potencialas ir politiškai labai ambicingų mažinimo tikslų įgyvendinimo mastas turi būti stebimi techniškai pagrįstu ir objektyviu būdu, atsižvelgiant į produktyvumo užtikrinimo laukuose ir ūkiuose aspektą. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų ataskaita suteikia svarbų duomenų ir diskusijų pagrindą šiam tikslui“. – konstatuoja G. Schwetje portale landundforst.de.

Kitokie duomenys

Tuo tarpu Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) dar pernai paskelbė kiek kitokius matavimų duomenis. FAO teigia, jog 2022 m. pasaulinės žemės ūkio maisto sistemų išmetamųjų teršalų kiekis siekė 16,2 milijardo tonų anglies dioksido ekvivalento (Gt CO2eq), o tai reiškia, kad praktiškai nepakito nuo 2021 m. ir yra 10 proc. didesnis nei 2000 m.

Tačiau yra ir pozityvių žinių: apskaičiuota, kad žemės ūkio indėlis į bendrą išmetamųjų teršalų kiekį sudarė 29,7 proc., palyginti su 38 proc. 2000 m., ir pirmą kartą istorijoje buvo mažesnis nei 30 proc.

Dėl žemės naudojimo paskirties keitimo išmetamų teršalų kiekis pasaulyje sudarė 3,1 Gt CO2eq, arba 19 procentų visų. Nuo 2021 m. jis sumažėjo 1 procentu, o nuo 2000 m. – net 30 procentų.

Regioninės emisijos 2022 m., palyginti su 2021 m., mažai pasikeitė, išskyrus Okeaniją, kur jos išaugo 2,7 proc. Tačiau, palyginti su 2000 m., jos labai išaugo Afrikoje (40 proc.) ir Azijoje (25 proc.), o sumažėjo Okeanijoje (-29 proc.), Amerikoje (-9 proc.) ir Europoje (-6 proc.).

2022 m. žemės ūkio maisto sistemų išmetamųjų teršalų intensyvumas visame pasaulyje buvo 2,6 kg CO2 ekvivalento, skaičiuojant vienam doleriui (I$). Laikui bėgant, jis taip pat nuolat mažėjo – 0,4 proc., lyginant su 2021 m., ir net 39 proc., lyginant su 2000 m.

Išmetamųjų teršalų intensyvumas buvo didesnis už pasaulio vidurkį Afrikoje (6,0 kg CO2eq/I$), Amerikoje ir Okeanijoje (3,4 kg CO2eq/I$), o mažesnis – Azijoje ir Europoje (1,8–2,0 kg CO2eq/I$). Palyginti su 2000 m., sumažėjimas pastebėtas visuose regionuose ir svyravo nuo −23,6 proc. Europoje iki −49,2 proc. Okeanijoje.

Parengė Ričardas Čekutis