Žemės ūkio kooperatyvų pripažinimo kebeknė

Vienas pirmųjų Lietuvoje

ŽŪK „Lietuviškas pienas“ – vienas pirmųjų pieno gamintojų kooperatyvų, savo veiklą pradėjęs prieš 24 metus. Tuo metu tai buvo drąsus žingsnis į priekį – ūkininkai, susivieniję dėl bendrų tikslų, šalyje kūrė naują kooperacijos kultūrą, paremtą pasitikėjimu, bendradarbiavimu ir siekiu išlikti stipriais rinkoje. Ilgą laiką ŽŪK „Lietuviškas pienas“ buvo vienas iš sektoriaus pavyzdžių, kaip ūkininkai gali dirbti vieningai ir sėkmingai. Tačiau praėjus keleriems metams Lietuvoje buvo keičiamas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, o su juo daug kas pasikeitė ir ūkininkų bendruomenėje. Įsigaliojus naujiems reikalavimams, nemaža dalis anksčiau veikusių kooperatyvų, tarp jų ir ŽŪK „Lietuviškas pienas“, neteko oficialaus pripažinto kooperatyvo statuso.

Kaip „Ūkininko patarėjui“ aiškino ŽŪK „Lietuviškas pienas“ direktorė Aistė Sabaliauskaitė, paradoksalu, tačiau tokio skirstymo – į pripažintus ir nepripažintus – nėra nė vienoje kitoje pasaulio šalyje. „Tarptautiniu mastu kooperatyvai vertinami pagal jų veiklos principus, o ne pagal „pripažinimo“ formalumus. Nebuvome laimingi netekę pripažinto kooperatyvo statuso, nes pripažinti ir nepripažinti kooperatyvai vertinami nevienodai – nevienodos jiems skiriamos išmokos, nevienodos sąlygos dalyvauti europiniuose projektuose. Nepaisant to, ŽŪK „Lietuviškas pienas“, net ir būdamas nepripažintu, ne tik išliko, bet ir sustiprėjo. Kooperatyvas iš esmės atnaujino savo vidaus veiklos modelį, dar labiau priartėjo prie narių – ūkininkų – poreikių, išplėtė bendradarbiavimą su mišriaisiais ūkiais ir sustiprino organizacinę struktūrą.

Buvo įdiegti skaidresni valdymo principai, lankstesni sprendimų priėmimo mechanizmai ir dar didesnis dėmesys skirtas narių ekonominei naudai bei bendrai vertei“, – akcentavo A. Sabaliauskaitė, kuri kooperatyvo valdymo vairą perėmė tik prieš trejus metus.

Tapo pripažintu

A. Sabaliauskaitė minėjo, kad ŽŪK „Lietuviškas pienas“ visada siekė atitikti pripažinto kooperatyvo statusą. Tačiau to pasiekti nebuvo lengva, nes pagal reikalavimus 50 proc. ūkių apyvartos turi vykti per kooperatyvą, tačiau kai kooperatyvas vienija mišriuosius ūkius, kurie užsiima ne tik pienininkyste, bet ir augalininkyste, daržininkyste, tą padaryti buvo sudėtinga. Daug praktiniais patarimais, kaip atitikti įstatymo raidę, ŽŪK „Lietuviškas pienas“ padėjo Lietuvos pieno gamintojų asociacijos, kuriai ŽŪK priklauso, prezidentas, Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas Jonas Vilionis. „Įdėjome daug darbo, kol pavyko pertvarkyti visą kooperatyvo apskaitą, išplėsti veiklą. Dabar padedam kooperatyvo nariams apsirūpinti papildais, sėklomis ir daugeliu kitų jiems reikalingų prekių, teikiame jiems reikalingas paslaugas. Ir šiandien, po daugiau nei dviejų dešimtmečių pertraukos, ŽŪK „Lietuviškas pienas“ vėl yra tarp oficialiai pripažintų Lietuvos kooperatyvų. Nuo balandžio 28 d. jam vėl suteiktas pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statusas. Mes esame mažas pavyzdys, kaip pagal pavyzdinį kooperacijos modelį susikūręs kooperatyvas vieną dieną ne dėl savo kaltės, o politikų valia gali netekti savo statuso. Tačiau jį susigrąžinti – misija sunkiai įmanoma“, – ŪP pripažino ŽŪK „Lietuviškas pienas“ direktorė, pabrėždama, kad tokio likimo kooperatyvų Lietuvoje yra ne vienas. Tai ne tik pieno sektoriuje, bet ir augalininkystės, daržininkystės, uogininkystės ir kitose srityse dirbantys kooperatyvai.

Pasak A. Sabaliauskaitės, jų nueitas kelias iki pripažinimo nebuvo lengvas. „Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas, kuris priimtas seniai, neatitinka šiandienos pokyčių, todėl yra reikalingos jo korekcijos. Kaip tik šiuo metu yra formuojama darbo grupė rengti įstatymo pataisoms. Bet joje gali dalyvauti tik asocijuotos organizacijos“, – akcentavo ŪP pašnekovė, pastebinti, kad ŽŪK „Lietuviškas pienas“ tapimas pripažintu kooperatyvu – ne tik vieno kooperatyvo istorija. Tai – visos kooperacijos idėjos Lietuvoje stiprėjimo ženklas. Tai yra įrodymas, kad tikra vertė gimsta ne iš statusų, o iš bendrystės, atsakomybės ir atkaklumo.

Galima tikėtis korekcijos

Kaip ŪP aiškino Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), Lietuvoje šiuo metu veikia 200–220 žemės ūkio kooperatyvų, iš kurių oficialiai pripažinti žemės ūkio kooperatyvai yra 54 (2024 m. duomenimis), likusieji – apie 150–170 kooperatyvų – yra nepripažinti, t. y. jie veikia kaip juridiniai vienetai, įsteigti pagal Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymą, tačiau neturi oficialaus pripažinimo pagal ŽŪM nustatytą pripažinimo tvarką. „Žemės ūkio kooperatyvų pripažinimas grindžiamas Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo 31 straipsniu bei žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintais pripažinimo kriterijais. Kooperatyvas negali būti pripažintas, jeigu nesurenka pakankamos apyvartos iš narių, nepasiekia nustatyto pajamų lygio, turi skolų, jo nariai priklauso keliems to paties tipo kooperatyvams, nepateikiamas privalomas narių sąrašas arba neįvykdomi pripažinimo kriterijai. Tokie trūkumai rodo, kad kooperatyvas neatitinka tikrojo žemės ūkio kooperatyvo esmės – veikti narių interesais, užtikrinant ekonominį bendradarbiavimą ir skaidrų valdymą“, – paaiškino ŽŪM.

ŪP pasiteiravus, ar gali nepripažinti kooperatyvai tikėtis Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo, kuris anot ūkininkų, neatitinka šiandienos realijų, pataisų, ŽŪM tikino, jog galima tikėtis įstatymo korekcijų. Mat Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo tobulinimas yra įtrauktas į 19-osios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą kaip vienas iš kooperacijos plėtros prioritetų. ŽŪM šiuo metu analizuoja galiojančio įstatymo nuostatas ir, atsižvelgdama į ūkininkų, kooperatyvų bei kitų suinteresuotų subjektų siūlymus, rengia pataisų siūlymus. Siekiama užtikrinti, kad teisinė aplinka būtų aiški, veiksminga ir atitiktų šiuolaikinės kooperacijos poreikius, įskaitant tiek pripažintus, tiek nepripažintus kooperatyvus.

Naujovių nori ne visi

Prieš metus ŽŪK „Lietuviškas pienas“ kreipėsi į Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociaciją (LŽŪKA), vadovaujamą Dainiaus Kižausko, ir išsakė norą įstoti į ją, tačiau asociacijos durys buvo užtrenktos. „Mes vienijame tik pripažintus kooperatyvus, nepripažintų kooperatyvų tarp mūsų nėra ir išimties būti negalėjo“, – ŪP aiškino D. Kižauskas, pastebėdamas, kad dabar, kai „Lietuviškas pienas“ jau gavo pripažinto kooperatyvo statusą, galėtų dalyvauti ir jų veikloje. D. Kižauskas redakcijai nepasakojo, kodėl nepadėjo išspręsti „Lietuviško pieno“ problemos.

ŪP kalbintas kooperatyvo „Eko tikslas“ direktorius Mindaugas Petkevičius teigė manąs, kad jei kooperatyvas atitinka dabartinius kriterijus, tai viskas yra gerai. „ŽŪM yra sudaryta darbo grupė, kuri vertina. Jai priklausau ir aš. Gal kai kas nori didesnių Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo pakeitimų, bet asmeniškai aš galvoju, kad kooperatyvų statusas ir reikalavimai jiems yra pakankamai gerai reglamentuoti ir dabar veikiančioje įstatymo redakcijoje. Kažkokie pakeitimai gal labiau būtų daugiau skirti vienai įmonei, negu visai kooperacijai“, – pabrėžė M. Petkevičius.

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ pirmininkas Jonas Kuzminskas apie tai, kad ŽŪK „Lietuviškas pienas“ jau tapo pripažintu kooperatyvu, sužinojo iš ŪP. „Visi žino, kas yra kooperatyvas, tačiau kai kuriose rytinėse ES šalyse kooperatyvais buvo pavadinamos bei ES paramos kooperatyvams siekė uždarosios akcinės bendrovės. Todėl kooperatyvo pripažinimo procesas tam ir reikalingas, kad būtų galima įsitikinti, kad jis yra tikras kooperatyvas. Bet situacija keičiasi ir mes jau daugybę metų sakome, kad seną tvarką reikėtų peržiūrėti ir ją keisti“, – mintimis pasidalijo J. Kuzminskas.

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 13 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.