Jeppe Mouritsenas pasakojo esantis tradicinis ūkininkas. Danijoje tai reiškia, kad dirbama kartu su šeimos nariais, kad ūkis turi savo istoriją ir savo pokyčius. Pokyčiai dažniausiai žymi ne stabilų augimą, o krypties pakeitimą.
Bene prieš 40 metų mėginta laikyti karvių bandą, bet situacija pieno rinkoje nebuvo palanki, ūkininkui nepatiko, perėjo prie paršavedžių. Anuo laiku 100 paršavedžių buvo laikomas vidutiniu ūkiu, dabar efektyviai gali veikti tik turintieji 800–1 000 kiaulių fermas. Tačiau ir kiaulininkystė ūkininką nuvylė, todėl jis ėmė auginti mėsines vištas – pradėjo nuo 4 tūkst. paukščių. Dabar jo fermoje laikoma 29 tūkst. paukščių: vištos dedeklės auginamos kartu su gaidžiais, o rinkai tiekiami perinti skirti kiaušiniai. Per vieną ciklą jų surenkama 5–5,5 mln.
J. Mouritsenas ūkininkauja kartu su broliu Andersu. Abu drauge įdirba 310 ha žemės, iš kurių 200 ha priklauso pašnekovui. Visais padargais ir technika – traktoriais bei kombainais – broliai naudojasi bendrai, o vyresnysis brolis yra atsakingas už augalininkystės padalinį. Jie kooperuojasi visuose ūkio darbuose, bet, pasak J. Mouritseno, kiekvieno trupinio neskaičiuoja: brolis yra vyresnis, silpnesnės sveikatos, todėl abu gyvena ir veikia broliškai. Visu etatu ūkyje įdarbintas vienas darbininkas, o per darbymečius – pasėlių laukuose, sandėliuose ar pakuojant kiaušinius – pagal poreikį talkina iki penkių žmonių. Šiuo metu ūkyje dirba ir praktikantas.
Broliai augina žieminius ir vasarinius kviečius, rapsus, avižas, salyklinius miežius, turi pievų. Skirtingos kultūros reikalingos sėjomainai ir dirvožemiui tausoti, bet labiausiai – kad patys užsiaugintų pakankamai lesalų paukščiams.
Per mūsų viešnagę brolio ūkyje nebuvo, taigi bendravome tik su J. Mouritsenu. Buvome pakviesti pasižvalgyti po technikos garažą, prie pašarų saugyklų, po tvarkingą kiemą, akies krašteliu pasigrožėjome vidiniu kiemu, gėlynais ir gyvenamojo namo žalia aplinka. Į paukščių fermą galėjome pažvelgti iš viršaus, iš administracinės patalpos pro stiklo langus. Technologijoms suvokti stigo ir laiko, ir žodyno, bet šeimininkas nuoširdžiai stengėsi paaiškinti.
Pamačius vištų bendruomenėje nemažai skiauterėtų gaidžių, lankytojams parūpo sužinoti, ar nekyla konkurencijos, peštynių? Pirmesnė už žodžius iškalbinga ūkio šeimininko šypsena patvirtino, kad visaip būna. Į klausimą, ar galėtų pats perinti viščiukus ir parduoti, atsakė, kad tam reikėtų didžiulių investicijų, dabartinė veikla yra optimali pagal turimas galimybes.
Brolių ūkis priklauso Danijos kooperatinei bendrovei (DLG), taigi yra didžiulės įmonės bendrasavininkis. Paklaustas apie įtaką ir dalyvavimą tenykštėje veikloje, pakėlė ranką, tarp pirštų palikdamas kelių milimetrų plyšelį.
„Kokių perspektyvų ir kokios ateities gali tikėtis toks jūsų ūkis?“ – pasiteiravome ūkio savininko.
Anot J. Mouritseno, pastarieji keleri metai yra sėkmingi ir pelningi, nes paukštienos ir kiaušinių vartojimas yra „ant bangos“, tapo madingas, o kas bus toliau, sunku numatyti. Ir nėra ko svarstyti, nes ateities niekas nežino.
VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. birželio 26 d. numeryje!
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,
arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.
Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.