Žemės ūkio pokyčių nuojautos Danijos patirčių fone

Mokėmės ir išmokome

Tokių tikslų vedini Kupiškio ūkininkai tris dienas keliavo po žemyninę Daniją, rytų ir vidurio Jutlandiją. Kelionės maršrutą parengti padėjo „Scandagra“ bendrovės specialistai, jie ir lydėjo keliautojus, padėjo susikalbėti su aplankytų ūkių savininkais, kooperacijos įmonių ir gamyklų specialistais. Šis pasakojimas – apie įspūdžius, patirtis, susikalbėjimus ir galbūt nutylėjimus. Nes kitaip ir būti negali, kai susitikimai labai trumpi, pamatymai fragmentiški, o mūsų visos turimos patirtys tokios skirtingos.

Viename iš pasikalbėjimų danas pranešėjas pajuokavo: „Mes visko persisotinę ir tingūs, o jūs esate smalsūs, veržlūs ir dar visko norintys.“

Gal todėl patys sau netikėtai tiek daug išvydome panašumų: technikos garažuose tie patys galingi „John Deer“ ir „Fendt“ traktoriai, kokie ir Lietuvos laukuose dirba, tokie patys padargai. Pasėlių laukai lygūs ir švarūs, tik jie mažesni, labiau suskaidyti. Daugiau matyti senų, raudono mūro sodybų ir pilkšvų kompaktiškų šiuolaikinių pastatų. Daugiau pievų ir aptvarų su arkliais, šiek tiek karvių ir avių pievose, bet nedaug, tikėtina, didžiosios gyvulininkystės fermos yra atokiau nuo kelių. Keliai lygutėliai, siauri, o pakelės ne visur kruopščiai nušienautos. Saugumo salelės sankryžose be jokių gėlynų ir puošybų, tik laukinių pievų kalvelės su žydinčiomis aguonomis, ramunėlėmis. Gyvenviečių nameliai ir kiemai tvarkingi, bet kuklūs, prie gyvatvorių ir pievelėse pristatyta paspirtukų ir dviračių. Miestelių gatvėse nemažai dviratininkų. Matėme aukščiausią Danijos kalną – 171 m virš jūros lygio iškilimą.

Horizontas čia atviresnis, lygesnis, miškeliai mažesni, medžiai smulkesni, berželiai, pušys susiglaudę. Kur medis atskiras, ten padžiūvęs, aplaužytas. Tikėtina, nuolatiniai stiprūs vėjai taip miškus suformavo, o gamta panašiai pratino gyventi ir žmones – glaustis vieniems prie kitų. Žemės ūkio sektoriaus kooperacija Danijoje gyvuoja nuo XIX a., apie kooperacijos tradicijas ir šiandienos iššūkius gerą pusdienį kalbėjomės Danijos kooperacijos įmonėje DLG.

Dairėmės laukuose, kokia laukinė gyvūnija, keliskart pavyko pamatyti poreles kiškių. O debesys kitokie, aukštai ramūs ir žemiau greitai slenkantys, kas gerą valandą lietų išlyjantys. Ūkininkams tai į naudą, nes per sėją būta sausros. Taip ir važinėjome patogiu šeimininkų parūpintu autobusu iš Orhuso (Aarhus) oro uosto iki Vyborgo, kuriame sekmadienį svetingai buvome sutikti ir priimti „Samson“ gamykloje. Čia inžinierių kuriama ir gaminama organikos – srutų ir mėšlo – skleidimo bei įterpimo įranga ir įrankiai, galingi srutvežiai. Kitos dienos buvo skirtos aplankyti sėklininkystės įmonę, kooperacijos įmonių grupę, netoli Horsenso fjordo esančią Bygholmo žemės ūkio kolegiją ir du šeimos ūkius – paukštininkystės bei sėklinės augalininkystės. Gerai, kad dabar vidurvasaris, dienos ilgos, o valandos tokios talpios ir ūkininkų fizinė ištvermė išlavinta. Tai, kas pamatyta ir išgirsta, verta kelių atskirų pasakojimų. Pirmasis – apie Bygholmo žemės ūkio mokyklą.  

Svarbiausia – praktika ir patirtis

Rūpestis, ar bus kam perimti ūkininkavimą, kokia ateitis laukia šeimos ūkių, kokios veiklos bus perspektyvios netolimoje ateityje – visa tai kankina ir Danijos ūkininkus. Tai patvirtino mūsų grupę mokykloje lydėjęs agronomas Andersas. Kai atvykome, kaupėsi lietus, bet be jokio gailesčio mūsų miestiškai aprangai ir apavui buvo nutarta pradėti nuo pasivaikščiojimo pasėlių laukuose, tuomet aplankyti fermas, technikos garažus, kiemelius, mokymų klases ir galiausiai – valgyklą su pietų užkandžiais, kaip savotišką masalą pavargusiems sąnariams. Taigi keliavome pėstute, žvalgėmės. Gavome po porą plastikinių „batų“, tarsi žengtume į mokslinių tyrimų laboratoriją pažliugusiuose laukuose.

Javų laukeliai, kviečiai, špinatų pasėliai, galulaukėje – augalų priežiūros robotas, įdomiausias padargas. Mūsų palydovas perspėjo: kokios bebūtų modernios technologijos ir įrenginiai, niekas neveikia be žmogaus smegenų. Brangiausias dalykas Danijos žemės ūkyje yra darbo rankos, be jų nieko nebūtų. Ir dar žinios, išmanymas, praktiniai įgūdžiai – būtent tai yra visa ko pagrindas. Danijoje yra 7 specializuotos žemės ūkio mokyklos ir 9 mokyklos, kur yra integruotas žemės ūkio mokymų kursas.

Bygholmo mokykla yra kolegijos tipo, kelių mokymo lygių. Priimami moksleiviai nuo 16 m. Per 3,5 m. įgyjami augalininkystės, gyvulininkystės pagrindai, ūkininkavimo pradmenys, per vėlesnį 1,5 m. laikotarpį mokoma vadybos, rinkodaros, žemės ūkio politikos suvokimo. Didžiausias dėmesys skiriamas praktiniams įgūdžiams.

Kaip pasakojo agronomas Andersas, pradinio žemesniojo kurso 14 mėn. yra skiriama teorijai ir 28 mėn. – praktikai. Ji atliekama pas ūkininkus, moksleiviai turi patys susirasti vietą, ūkį, kuris priims praktikantą.

Ūkininkai mielai dalyvauja mokymo programoje, moka atlyginimą dirbančiam jaunuoliui, nes valstybė kompensuoja nuo 85 proc. iki 100 proc. mokiniui mokamos algos. Ji Danijos mastais nedidelė, 2 400 Eur per mėn. Pažangus studentas, bebaigdamas mokslus, jau gali uždirbti iki 5 000 Eur. Dar būtina pridurti, kad valstybė studentui moka ir 900–1 000 Eur stipendiją, bet ir pragyvenimas šioje šalyje yra brangus. Mokykla turi 30 vietų bendrabutį, už gyvenimą ir maistą per savaitę tenka susimokėti po 80 Eur.

Koks yra praktikantų darbas ūkiuose, galima nesunkiai įsivaizduoti, o kaip vyksta teoriniai ir praktiniai užsiėmimai mokykloje?

Tai pamatėme laukuose, išgirdome sugrįžę į auditoriją. Mokykla turi 160 ha žemės, augina rapsus, kviečius, miežius. Visi mokomieji laukai yra išskirstyti į du plotelius, iš kurių vienas įdirbamas tradiciškai, ariant plūgais, kitas minimaliai, taikant neariamąją technologiją. Anot šeimininkų, apie 60 proc. šalies ūkininkų žemę aria, dirba tradiciškai, to reikalauja skirtingi dirvožemiai. Visi duomenys (įdirbimo, tręšimo, chemijos, kuro sąnaudų, derlingumo) fiksuojami, lyginami. Kitus plotus įdirba specialistai, darbuotojai, talkina ir mokslininkai, nes mokykla turi prasimanyti savo įplaukų, kad išgyventų, kadangi valstybės skiriamų lėšų neužtenka.

Mokykla turi savo konferencijų centrą, viešbutėlį, kuriuos nuomoja. Laiko 20 ha pievų. Vasarą tris savaites ten organizuojama stovykla, kurioje apsistoja 700–800 kemperiais keliaujančių poilsiautojų. Iš to mokykla užsidirba. Nuomoja žemės ūkio techniką ūkininkams per darbymečius. Yra fermos, kur auginami limuzinai, laikomos karvės, veršeliai. Moksleiviai dalyvauja parodose, mugėse. Kai lankėmės fermose, kaip tik pakliuvome į grožio procedūrą, kur jaunuoliai kirpo plaukus ir formavo limuzino „šukuoseną“. 

Jaunuolius atkalba mamos...

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. birželio 16 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.