Žemės ūkis atstumtuoju nebus

„Premjeras nepasakė, kad Vyriausybės programoje pavyko akcentuoti, o tai labai aktualu, ūkininkų derybinių galių ir trumpųjų maisto tiekimo grandinių stiprinimą. Kalba eina ne tik apie tai, kad ūkininkai galėtų tiekti maisto produktus darželiams ir mokykloms, kaip yra dabar, bet kalbame ir apie sveikatos sektorių, krašto apsaugą, socialines įstaigas – apie visus, kur cirkuliuoja viešieji pinigai, kad jie būtų išleisti vietoje užaugintos ir pagamintos produkcijos pirkimui bei tiekimui mūsų gyventojams, vartotojams. Gaila, kad nepavyko įgyvendinti mūsų tikslo – įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) ekologiškiems ir nacionalinę kokybę turintiems produktams. Nepavyko to įtvirtinti ir būsimosios Vyriausybės programoje, kadangi būtų papildomos išlaidos, bet mes bandysime pagrįsti skaičiavimais, kad tai yra svarbus aspektas regionams. Būtent regionuose auginantys ir gaminantys produkciją žmonės visų pirma susikuria sau darbo vietas, išlaiko savo šeimas, todėl netampa socialinių paslaugų prašytojais ir gavėjais.

Svarbu ir ES pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (CBAM) – azoto trąšoms pradėtas taikyti mokestis. Turime išlaikyti mūsų ūkininkų konkurencingumą, todėl matome galimybę kalbėtis ir su trąšų gamintojais Lietuvoje. Tai padaryti ruošiamės jau artimiausiu metu. Prašysime, kad jie paskaičiuotų, kokia būtų trąšų savikaina, gaminant maksimaliais pajėgumais, kokią galutinę kainą galėtume pasiūlyti Lietuvos ūkininkams. Ir dar naujiena – pradėjome diskusijas su kolegomis Uzbekistano parlamente, nes esu Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Uzbekistano Respublika grupės pirmininkas. Kalbamės apie aktyvesnį bendradarbiavimą perkant trąšas, kad uzbekai galėtų daugiau jų, atitinkančių ES reikalavimus, parduoti Lietuvai ir taip prisidėti prie trąšų kainų subalansavimo.

Dar Europos Parlamente (EP) neįvyko balsavimai dėl CBAM mokesčio atidėjimo ar kompensavimo. Bet vis girdime EP kalbant, kad žemdirbiams turėtų būti ištiesta pagalbos ranka, nes priešingu atveju visos Europos ūkininkai taptų mažiau konkurencingi ir neturėtų tokių pat teisių, kaip kitų pasaulio šalių žemdirbiai.

Vienas iš esminių dalykų – biurokratinės naštos mažinimas, pradedant nuo pirminės gamybos grandies ir baigiant žemės ūkio produkcijos perdirbimu. Pirmiausia turime mažinti biurokratizmą iki tiek, kiek reikalauja ES, minimalizuoti biurokratines procedūras, jas koncentruoti sujungiant patikrinimus, juos skaitmenizuojant. Paprastas pavyzdys – šaldytuvų ir šaldiklių, skirtų šaldytiems produktams, temperatūrų žurnalai. Nauji šaldytuvai bei šaldikliai jau turi savo viduje įdiegtas automatines sistemas, kurios kaupia informaciją. Dabar darbas dubliuojamas, nors galėtų būti pasikliaujama pačių šaldytuvų ir šaldiklių surenkama informacija.

Atrodo, tai yra paprasti dalykai, bet kai pamatome, kiek įvairiausių žurnalų ir dokumentų reikalaujama, kokios taikomos sankcijos už pažeidimus, visa tokia biurokratija ūkininkams tampa didžiule našta. Sieksime visa tai minimalizuoti ir, pirmiausia, ne bausti, o konsultuoti, padėti, tapti ūkininkų sąjungininkais, kad jie galėtų išsilaikyti rinkoje.

Dar viena bėda. Pastaruoju metu matome blogus dalykus, susijusius gal tiesiog su prekybos sutartimi su MERCOSUR bloko šalimis, o gal ir su kitomis aplinkybėmis. Gana daug prekybos centruose parduodamos importinės vištienos pasitaiko užkrėstos ir ji netinkama naudoti. Reikės stiprinti importo kontrolę, taip prisidedant prie vietinių gamintojų produkcijos apsaugos. Jeigu tokios paukštienos kiekiai būna nedideli, tarnybos nesuspėja jos „išgaudyti“ ir mūsų žmonės ją išperka, nes kartais ji būna pigesnė. Todėl matome galimybę stipriau kontroliuoti ir apsaugoti žmones nuo importinių nesaugių maisto produktų.

Paskirtasis premjeras minėjo, kad turi būti užtikrintas teisingesnis ES paramos paskirstymas smulkiesiems ir vidutiniams ūkininkams bei jauniesiems ūkininkams. Čia matome tam tikrą neteisingumą, todėl siūlysime, kad pirmiausia būtų orientuojamasi į gamintoją, kadangi akivaizdu, jog dalis ES paramos atitenka vadinamiesiems „sofos ūkininkams“. Jie tiesiog deklaruoja sau priklausančią žemę, pasiima išmokas, pigesnius žaliuosius degalus, o tuo metu jų žemę dirba kiti ūkininkai. Šie negali pretenduoti į ES paramą, todėl jiems išauga gamybos kaštai, išsibalansuoja trąšų naudojimas. O jei žemės plotai didesni, jie priversti ieškoti būdų, kaip rasti pigesnių trąšų, augalų apsaugos produktų, o tada jau atsiveria šešėlinė rinka.

Dar viena problema – apie 5 tūkst. ha žemės, užstatytos saulės elektrinėmis. Jų savininkai gali deklaruoti pievas po elektrinėmis ir gauti išmokas. Paskaičiavome, kad, jeigu visi deklaruotų, jie pasiimtų apie 1 mln. Eur. Tas milijonas iš bendro krepšelio nukreipiamas ten, kur žemės ūkio veikla realiai nevyksta. Kyla klausimas sodininkams ir uogininkams – po medžiais irgi auga žolė, kodėl jie už tą žolę negauna papildomų išmokų? O saulės generuojamos elektrinės ir taip neša gana didelius pelnus. Be to, užstatoma ir labai derlinga žemė. Ieškosime būdų, kaip šioje srityje pasiekti daugiau teisingumo.

Neatmetu galimybės, kad galėtų būti panaikinta ministerijai pavaldi Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT). Toks scenarijus yra galimas, bet tai reikia atsakingai įvertinti. Šios tarnybos, kurioje kilo didžiulis korupcinis skandalas, funkcijos galėtų būti logiškai perskirstytos kitoms įstaigoms. Pvz., laboratoriniai tyrimai, kur VAT laboratorija net nėra akredituota, galėtų būti perduoti Nacionaliniam rizikos vertinimo institutui, kuris dabar įsirengia naują akredituotą laboratoriją. Taip būtų sumažinti tyrimų kaštai. Bet tai dar turėsime įvertinti antikorupciniu požiūriu kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), kad neatsitiktų taip, jog laboratoriją perkelsime į kitą vietą, o ten – vėl panaši aplinka ir gali atsirasti kažkokių papildomų rizikų. Neabejoju, jog bus dar ne vienas susitikimas ir pokalbis dėl VAT funkcijų bei kontrolės, kurie parodys, kuriuo keliu geriau eiti. Manau, kad dėl biurokratijos mažinimo ir VAT funkcijų turėtų mažėti, nes galima automatizuoti, grupuoti su kitų institucijų surenkamais duomenimis ir taip sumažintą naštą, kuri tenka verslui arba ūkininkams.

Į ŽŪM būsimą politinę komandą pakviečiau laikinąjį ir buvusį žemės ūkio ministrus Andrių Palionį bei Igną Hofmaną, taip pat dabartinį viceministrą Rolandą Taraškevičių. Tik gaila, kad laikinasis ministras A. Palionis neplanuoja tęsti darbų ministerijoje, jis pasirinko veiklos ateitį savivaldoje. Norisi sutelktumo, nuoseklumo ir darbų tęstinumo, kurie buvo pradėti paskutinių dviejų ministrų. I. Hofmanas žemės ūkio ministru dirbo XIX, Gintauto Palucko, Vyriausybėje, kartu su juo rengėme tos Vyriausybės programą. I. Hofmanas turi stiprų ūkininkų pasitikėjimą, o tai yra svarbus sėkmės faktorius, įgyvendinant išsikeltus tikslus. A. Palionis „aušriečių“ į ministrus buvo deleguotas XX premjerės Ingos Ruginienės ministrų kabinete, taip pat yra dirbęs Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje 2019–2020 m. Norėčiau, kad mano komandoje liktų dabar ES finansavimo kryptį kuruojantis viceministras R. Taraškevičius, kurio patirtis tikrai yra svarbi derybose dėl europinio biudžeto, kitais metais Lietuvai ruošiantis pirmininkauti ES Tarybai. Jis turi ir kitų pasiūlymų dirbti įvairiausiuose europiniuose projektuose, tad jo indėlis įgyvendinat mūsų žemės ūkio ateinančio finansinio periodo tikslus būtų labai reikšmingas. Tikiuosi, kad jis sutiks tapti ŽŪM naujosios politinės komandos nariu.

Žemdirbių bendruomenei siųsime žinią dėl stabilumo, ministerijos atvirumo, sprendžiant sektoriaus problemas. Tarp tokių iššūkių galiu išskirti nacionalinio plėtros banko ILTE žemdirbių finansavimą, nes dabartinė tvarka dar nėra pakankamai sklandi, ūkininkai ir ten susiduria su biurokratija.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.