Žemės ūkis jaunimo akimis: „Tai vieta, kur matai darbo rezultatą“

Iš startuolių į ūkį

Pastaraisiais laikais visuomenėje tapytas nekoks žemės ūkio įvaizdis – tai jis teršėjas, tai kenkėjas, todėl atrodytų, kad šis sektorius nėra labai patrauklus įsidarbinti jaunimui. Tačiau taip gali atrodyti tik iš šalies, o realiai kai kam žemės ūkis nusveria net karjerą išmaniųjų technologijų srityje.

Nuo praeitų metų lapkričio Pasvalio r. sodininkystės ūkis „Naradava“ turi jauną direktorių Džiugą Palionį. Iki to jis daugiau nei trejus metus Kaune vadovavo dviem technologijų įmonėms, kurios užsiėmė išmaniųjų įrenginių prekyba ir atnaujinimu. Kokie keliai jauną vadovą iš didmiesčio atvedė į kaimą? „Nors žemės ūkis ilgą laiką nebuvo mano tiesioginė veikla – esu baigęs technologinių mokslų bakalauro studijas Kauno technologijos universitete, „Naradava“ man artima nuo vaikystės – jai visą gyvenimą atidavė mano seneliai, o obuolių skonį prisimenu nuo mažų dienų. Po kelerių metų vadovavimo technologijų startuoliams norėjosi sugrįžti į gimtąjį kraštą, prie žemiškesnių dalykų, kur rezultatas yra apčiuopiamas ir kiekvienas sezonas atneša savo iššūkių ir džiaugsmų“, – ŪP prisipažino jaunas vadovas.

Iš pradžių jis prisijungė kaip įmonės valdybos narys, vėliau ėmė konsultuoti verslo klausimais, kol galiausiai buvo pakviestas užimti direktoriaus pareigas. „Sutikau ir tai buvo natūralus ir labai sąmoningas žingsnis, kurį pirmiausia paskatino vidinis noras kurti ilgalaikę, tvarią vertę. Startuolių pasaulis labai dinamiškas, bet dažnai ir labai laikinas – pasiekus gerus rezultatus, dažniausiai susijungiama su didesne toje rinkoje dalyvaujančia įmone.

Norėjosi prisidėti prie to, kas augina ne tik verslą, bet ir gamtą. Kitas dalykas – „Naradava“ yra įmonė su šaknimis, istorija ir, svarbiausia – potencialu. Mačiau, kiek daug čia galima nuveikti, taikant šiuolaikines žinias, technologijas ir pasisemiant patirties iš pasaulyje pirmaujančių sodų“, – savo pasirinkimą motyvavo Dž. Palionis.

Jis neabejoja, kad įgyta greito verslo tempo, sprendimų priėmimo ir komandų valdymo patirtis, taip pat ir technologinis mąstymas, procesų supratimas, skaitmenizavimas labai pravers žemės ūkio srityje, kuri dabar yra viena imliausių naujų technologijų taikymui. „Tiesa, turiu prabangą būti apsuptam puikiai savo darbą išmanančių įmonės specialistų bei partnerių, kurie noriai dalijasi savo patirtimi“, – pastebėjo ŪP pašnekovas. Vadovas į darbą važinėja iš Kauno, kur gyvena su žmona, tačiau neatmeta, kad ateityje galbūt įsikurs ir arčiau darbo.

Dž. Palionis pasidžiaugė, kad šiemet į „Naradavą“ dirbti atėjo 3 jauni darbuotojai, kurie į komandą atnešė šviežios energijos, kartu iš vyresnių kolegų jie gali perimti neįkainojamą patirtį. Jis pastebėjo, kad svarbiausia yra požiūris ir noras dirbti, o įgūdžius galima išugdyti.

Padeda įsikurti

Jaunos kartos vadovo rankose – ir Panevėžio r. žemės ūkio bendrovė (ŽŪB) „Jotainiai“. Jai jau daugiau nei penkerius vadovauja buvusio ilgamečio šios bendrovės vadovo Antano Balčiūno anūkas Eimantas Čeponis. Tad ir šiuo atveju neapsieita be vaikystės prisiminimų ir sentimentų. E. Čeponis darbe remiasi nuostatomis, kurios buvo šventos jo seneliui – rūpestis žmonėmis ir duoto žodžio tesėjimas.

Jaunas vyras yra baigęs mokslus tuomečiame Aleksandro Stulginskio universitete (ASU), tad atsidūrė savo rogėse. Ir į komandą kviečia jaunus specialistus bei darbuotojus. „Paskutinių įdarbintų žmonių amžius – iki 23 m. Vyriausiajam bendrovės agronomui – 35 m., agronomei – 25 m. Matau, kad jaunimą galima paskatinti ir prisišaukti į darbą. Kartu stengiamės jiems padėti įsikurti gyvenvietėje, namus susitvarkyti. Kam kasdien važinėti iš Panevėžio ir atgal, jeigu galima gyventi Jotainiuose“, – svarstė ŪP pašnekovas. Tiesa, jis pripažino, kad jaunimas mieliau renkasi darbą grūdininkystėje, o fermų šalinasi, bet modernizavus gyvulininkystę, darbuotojų atsirado ir čia. „Daug ką žemės ūkis atbaido dėl to, kad čia yra „parduotos vasaros“. Kadangi mūsų ūkis mišrusis, tai darbo vasarą yra dar daugiau – prižiūrimi ir kuliami ne tik javai, bet ir ruošiamas pašaras galvijams“, – aiškino bendrovės vadovas.

E. Čeponis teigė nesigailintis atsidūręs žemės ūkio bendrovėje, tik nenustoja stebėtis vis augančia biurokratine našta. Kartu jis svarstė, kad vargu ar ateis metas, kai daugiau jaunimo veršis dirbti į žemės ūkį. „Apskritai vaikų ir jaunimo mažėja, manau, kad be užsieniečių neišsiversime, jie ir dabar jau daug kur dirba“, – pastebėjo „Jotainių“ direktorius.

Dauguma jaunų darbuotojų

Nieko nuostabaus, kad jauni vadovai pritraukia jaunus darbuotojus. Daug įdomiau, kaip ilgametis Kėdainių r. Okainių ŽŪB vadovas Vilius Samuolis daugiau nei pusę darbuotojų kolektyvo užpildė jaunimu – iš 80 dirbančiųjų jaunų čia yra apie 50. „Taip, bendrovėje dirba ir jauni mechanizatoriai, ir fermos darbuotojai. Nieko ypatingo pas mus nėra, viskas panašu, kaip ir kitose žemės ūkio bendrovėse. Per daug kažkuo neviliojame, didelių atlyginimų mokėti neturime iš ko, algos priklauso nuo darbo ir sugebėjimų. Jie atvažiuoja iš aplinkinių kaimų ir miestelių, taip pat turime nupirkę kelis namus, ruošiamės formuoti butus darbuotojams“, – nedaugžodžiavo Okainių ŽŪB vadovas.

Jis pastebėjo, kad jeigu dabartinis jaunimas bėga nuo darbų, taip pat ir žemės ūkyje, tai yra ilgametė valdžios ir švietimo ugdymo problema. „Be kasdienio darbo nieko nebus, tai tinka visiems – ir paprastiems darbuotojams, ir ypač valdžiai ir valdininkams, kurie yra labai pamėgę nuotolinį darbą. Tai jau reikia kuo greičiau išgyvendinti“, – apibendrino redakcijos pašnekovas.

Širdžiai mielas darbas

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, iš maždaug 140 tūkst. registruotų žemės ūkio valdų per 18 tūkst. valdo asmenys, kuriems yra iki 40 m. Lyg ir nemažai, bet realiai greičiausiai tiek jaunųjų ūkininkų toli gražu nėra ir veržli kartų kaita nelabai šviečiasi.

Kelmės r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas 26-erių Benas Širiakovas neabejoja, kad jaunųjų ūkininkų tik mažės, nes ūkiai neišvengiamai stambėja. Tačiau, jo manymu, tas jaunimas, kuris nesibodi žemės ūkiu, ras vietą šioje srityje. Tarp jo draugų yra tokių, kurie yra grįžę namo ir perėmę tėvų ūkius, kiti gyvena Vilniuje ir nemato savęs kaime ir žemės ūkyje. „Esu sau uždavęs klausimą, ką veikčiau, jeigu neūkininkaučiau. Matyt, vis tiek įsidarbinčiau žemės ūkio sektoriuje“, – svarstė Kauno kolegijoje agroverslų technologijas studijavęs vaikinas.

Kelerius metus padirbęs šiame mieste jis visgi nusprendė grįžti į gimtinę ir nuo 2020-ųjų pradėjo ūkininkauti. „Tėvai ūkininkavo, ir pats mačiau perspektyvą, tik reikėjo padidinti ūkį. Čia matau ir naudą, ir prasmę, be to, šis darbas man yra mielas“, – tvirtino B. Širiakovas.

Gydo stambius gyvūnus

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) prezidentė Vilma Zigmantaitė ŪP sakė, kad jauni veterinarijos gydytojai nevengia dirbti žemės ūkyje: „Girdisi ir matosi, kad mokslus baigę dabartiniai studentai mielai renkasi gydyti ir stambius gyvūnus, dirba didesnėse bendrovėse, kur jiems moka aukštesnį atlyginimą nei veterinarijos gydytojui didmiestyje. Kita kalba apie atokias kaimo vietoves, kur jauni specialistai važiuoti nenori, nes ten stinga ir pramogų, ir kitų paslaugų.“

Visgi ji pripažino, kad, matyt, didesnė dalis veterinarijos gydytojų lieka didmiesčiuose ir gydo kačiukus, šuniukus bei kitus smulkiuosius gyvūnus. „Studijas baigia po daugiau kaip 100 veterinarijos specialistų, iš kurių didžioji dalis, aišku, nori likti miestuose, kur galbūt jau yra sukūrę šeimas, įsitvirtinę ir susiradę darbus. Bet yra ir tokių, kurie įsidarbina ūkiuose arba teikia ambulatorines veterinarijos gydytojo paslaugas ir važinėja po įvairius rajonus“, – teigė LVGA prezidentė.

Tikrumas ir prasmė

Pašnekovų nuotraukos

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 15 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.