Žieduose sunertos dienos

Ji – tikra aukštaitė, kilusi iš Kunigiškių kaimo Anykščių rajone, visai netoli Vaižganto gimtųjų Melaišių. Jau 11 metų gyvena Kupiškyje – čia persikėlė iš Svėdasų. Šios vietos jai brangios, susijusios su artimais žmonėmis, darbais, užsiėmimais, ten praleistu laiku. Apie kūrybiškus savo polinkius pasakoja kasdieniškai, visa kilę iš poreikių.

„Baigiau chorinį dirigavimą Rokiškio kultūros mokykloje, dirbau meno vadove, kurį laiką muzikos mokytoja. Sovietmetis, trūko repertuaro, nuobodžios, vis tos pačios dainos, tad reikėjo pačiai prasimanyti, parašyti tekstus, sukurti melodiją – viskas man atrodė natūralu. Tėvelis buvo muzikantas, grojo armonika, aš pramokau groti akordeonu. Eiliuoti pradėjau dar kaimo mokykloje, turėjom puikų lietuvių literatūros mokytoją Tautvydą Kazlauską, išmokė pamilti žodį. Literatų būrelis buvo, paskyrė mane į sienlaikraščio redkolegiją, ten reikėdavo vis ką nors sugalvoti parašyti, man patiko“, – apie būtąjį laiką „Ūkininko patarėjui“ pasakojo pašnekovė.

Ji ir dabar kuria, priklauso literatų būreliui. Prieš kelerius metus įstojo į Tautodailininkų sąjungą. Dailės darbeliais užsiima jau per 50 metų – kaip pati aiškina, iš poreikio ir pomėgio. Nes rankdarbių poreikį ji matė nuo vaikystės – kaimo moterys mezgė, verpė, audė, visa tai darė mama, tetos, uošvė.
O. Jėckienė visa tai moka, bet ne viskas jai patinka. Reikėjo vestuvinės suknelės, pati pasisiuvo, bet siuvimas netraukia, kaip ir audimas. Ji dar kuria atvirukus, karpo, mezga progines juostas su karoliukais, tik tapyti nemėgina – sako, nedrąsu. Didžiausias dabartinis jos pomėgis savitas, neįprastas – vąšeliu neria gėles. Tai daro jau kone 15 metų. Šimtmečio dainų šventės proga jos nunertos snieguolės ir žirginių puokštė pateko į liaudies meno parodą „Iš šerdies“, žirginėliai įtraukti į parodos katalogą. Bet kodėl ir iš kur toks įnikimas?

ŪP pašnekovė juokiasi – paprastas poreikis. Svėdasuose turėjo savo sodybą, kiemą, gėlynus, dalyvaudavo gražiausių sodybų konkursuose, buvo laimėtojai, o miestan persikėlus to neliko. Reikėjo spalvų, žiedų, tad sugalvojo, kaip įpratusi, pati pasidaryti.

„Vyras iš miško parnešė lazdyno žirginių šakelių, jos pražydo, pribarstė žiedadulkių, stebėjau ir pagalvojau – kažin kaip atrodytų nunerta šakelė? Pabandžiau ir pakilo azartas pamėginti dar ką nors kita, dabar jau gausybė visokių augalų prisirinko“, – tokią pradžią prisiminė kūrėja.

Išgirdus, kaip tautodailininkė tai daro, mintyse kyla kone mokslinio tyrimo vaizdas. Pirmiausia jai turi būti atvaizdas, gyva gėlė, nusiperka ją dažniausiai turguje. Internete suieško informacijos, taip susipažįsta. Susidaro veiksmų planą. Tiksliai išmatuoja augalo šakeles, lapus, jų plotį, ilgį, išmoksta žiedlapių struktūrą, suskaičiuoja kuokelius, palinkimo formas. Viską susirašo, pasižymi. Tada ruošia medžiagas: siūlus pagal spalvas, storį, susukimą, įvairias vielutes, lipalo klijus. Ieško tinkamų vazų ar vazonų, juos apneria, jeigu reikia, iš siūlų padaro „žemę“.

Visos nunertos gėlės turi pavadinimus, nėra abstrakčios, kai kurios visai lengvai atpažįstamos – tai tulpės, rožės, našlaitės, pakalnutės, hiacintai, alyvos, snieguolės, žydintys kaktusai, orchidėjos, bet yra ir retesnių – tai eleborai, margeniai. Šių, pasak pašnekovės, turi padariusi tik šešias rūšis, o yra apie 300, tad dar ieškos nematytų.

O. Jėckienė atvirauja, kad sunkiausia surasti tinkamą žalią siūlų spalvą, nėra tinkamų atspalvių. Siūlų, vielučių ji ieško ir randa vietos parduotuvėse, nes aplink, pasak jos, yra daugybė gerų žmonių, kurie žino apie jos pomėgį. Pažįstamos, kaimynės atneša siūlų – sako, nereikalingi, o talentingai nėrėjai jie pravers. Ir visur visada gelbsti jos žmogus – su vyru Jurgiu visai neseniai jiedu atšventė santuokos auksinį jubiliejų.

Tokie yra Jėckų miestietiški namai, su gausybe gyvų ir nunertų gėlių. Šeimininkė juokais dar paprieštaravo, kad namai truputį ir kaimiški, mat balkone užsiaugina agurkų, pomidorų, paprikų, salotų, o kartais ir bulvių. Taigi viskas paprasta.

Tokie paprastumai kartais tampa deimančiukais – gal juos ir turėjo omenyje garbusis Vaižgantas iš Melaišių kaimo?..

Autorės ir Onos JĖCKIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.