Kaunas +3,1 °C Dulksna
Antradienis, 16 Grd 2025
Kaunas +3,1 °C Dulksna
Antradienis, 16 Grd 2025




ŽŪK „Pienas LT“: kokybiškas žaliavinis pienas – mūsų veiklos pamatas

2025/06/06


Padidink tekstą

Viešojoje erdvėje gana daug kalbama apie pieninkystės sektorių Lietuvoje, apie tai ko reikia ūkininkams, kad galėtų tvariai plėsti savo ūkius, kokia pieno gamintojų padėtis pas mus lyginant su kitomis šalimis ir kokia ateitis laukia. Tačiau šioje srityje yra ir dar viena svarbi tema – tai žaliavinio pieno kokybė. Apie ją šiandien kalbame su žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininku Petru Viršilu.

Jūsų kooperatyvas per dieną vidutiniškai perdirba apie 700 t pieno. Ar pieno kokybė, iš tiesų, labai svarbi? Kodėl?

Atsakyti galiu užtikrintai – taip, pieno kokybė yra labai svarbi. Džiaugiamės, kad „Pienas LT“ nariai gamina aukščiausios kokybės pieną Lietuvoje. Mes tuo didžiuojamės ir mums tai yra labai svarbu. Be to rinka nestovi vietoje. Pirkėjai vis labiau vertina kokybę, saugumą, tvarumą. Tai jau nebe priedas – tai būtinybė. Savo gamykloje turime naudoti tik kokybišką pieną. Kitaip tariant, iš prasto pieno gero produkto nesukursi.

Kalbame apie kokybišką pieną, bet gal galite paaiškinti skaitytojams, kas po šia sąvoka slepiasi? Kokie rodikliai parodo, kad pienas yra kokybiškas?

Pieno kokybei nustatyti daromi laboratoriniai tyrimai, kurių metu tiriami keli svarbūs rodikliai. Vienas iš jų – bakterinis užterštumas. Kuo piene bakterijų mažiau tuo pienas švaresnis ir geresnės kokybės. Kokybiškame piene jų turi būti ne daugiau kaip 100 tūkt./ml. Kitas rodiklis – somatinių ląstelių kiekis. Karvė šių ląstelių natūraliai turi savo organizme, bet padidėjęs jų kiekis gali rodyti, kad karvė serga, organizme vyksta uždegiminiai procesai. Kokybiškame piene somatinių ląstelių turi būti ne daugiau nei 400 tūkst./ml. Kalbant apie šiuos rodiklius „Pienas LT“ kooperatyvo narių gaminamame piene vidutiniškai būna 200 tūkst./ml. somatinių ląstelių ir apie 50 tūkst./ml bakterijų. Taip pat svarbus riebalų ir baltymų kiekis piene, kuo jų kiekis didesnis tuo pienas vertingesnis.

Kokybiškas pienas yra švarus, šviežias, turi mažai bakterijų ir somatinių ląstelių bei gerus pieno sudėties rodiklius.

Kokia yra pieno kokybė Lietuvoje? Kaip vertinate padėtį lyginant su kitomis šalimis? Koks yra bendras vaizdas pieno kokybės klausimu šalyje?

Kalbant apie Europą – esame maždaug viduryje. Pieno kokybės klausimu dar tikrai turime kur tobulėti, tačiau negaliu sakyti, kad situacija yra labai bloga. Bendrame Europos paveiksle atrodome visai neblogai, žinoma, visada norisi geriau, ypač kai gerinti pieno kokybę ūkiai turi visas galimybes.

Ir čia nereikia, kartais pasigirstančios, priešpriešos tarp smulkių ir stambių ūkių, esą aukšta kokybė pasiekiama tik stambiesiems. Kokybė – tai mūsų visų reikalas. Nuo kiekvieno pieno kibiro prasideda visa vertės grandinė. Pieno kokybė parodo ir karvių sveikatos būseną, tad tai yra ir galvijų gerovės klausimas.

Paminėjote stambius ir smulkius ūkius. Iš tiesų, pastaruoju metu vis pasigirsta kalbų apie tai, kad kai kurie smulkieji pieno gamintojai negali tapti „Pienas LT“ kooperatyvo nariais. Kodėl taip yra?

Pagrindinė priežastis – pieno kokybė. Deja, Lietuvoje vis dar turime dalį ūkių, ypač mažesnių, kuriuose pienas nėra pakankamai atšaldomas, laikomas ne tokiomis sąlygomis, kokių reikalauja kokybės standartai. Dažniausiai tai lemia tiesiog techninių priemonių trūkumas – nėra šaldymo įrangos ar ji pasenusi.

Suprantame situaciją, patys esame iš žemės ūkio ir žinome, ką reiškia dirbti ūkyje. Tačiau esame perdirbėjų kooperatyvas, gaminantis pridėtinę vertę turinčius produktus, kurie turi atitikti aukštus kokybės reikalavimus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Pas mus pienas tyrimams visada yra imamas tiesiai iš šaldytuvo. Vieša paslaptis, kad Lietuvoje vis dar yra ūkių, kurie galimai tyrimams pieną duoda ne iš bendros talpos bet, taip vadinamų „slovikėlių“, kai pienas specialiai būna paruoštas geresnės jo kokybės nustatymui. Apmaudu, kad kai kurių pieno supirkėjų tai yra toleruojama. Mūsų kooperatyvas griežtai laikosi pozicijos, jog neužsiims pieno mėginių keitimu.

Pieno kokybės klausimu laikomės aiškios pozicijos – reikalavimai taikomi visiems, nes tai yra mūsų visų bendras interesas.

Ar tai reiškia, kad „Pienas LT“ nėra palankus mažiesiems ūkiams?

Priešingai. Mes labai palankiai žiūrime į smulkiuosius ūkius. Jei pienas atitinka reikalavimus, visi mūsų nariai gauna tas pačias supirkimo kainas, nepriklausomai nuo gaminamo kiekio. Mažam ūkiui tai ypač svarbu, nes jis gauna tokią pat ekonominę grąžą kaip ir didelis. Šiuo požiūriu mūsų kooperatyvas yra vienas teisingiausių rinkoje.

Tačiau labai aiškiai sakome: kokybės kartelės nenuleisime. Nes kokybė yra visko pamatas – tiek verslo, tiek pasitikėjimo, tiek galimybės ateityje augti.

Ar padedate ūkininkams, kurie nori pagerinti savo pieno kokybę?

Taip, stengiamės padėti, kiek galime. Mūsų specialistai konsultuoja ūkininkus, pataria dėl technologinių sprendimų, dalinamės gerąja praktika. Kartais užtenka nedidelių pokyčių, kad pieno kokybė iš esmės pagerėtų. Kooperatyvas esant reikalui nuperka šaldytuvus išsimokėtinai, tačiau pasikartosiu, svarbiausia yra ūkininko noras gerinti kokybę ir ieškoti sprendimų kartu. Kalbamės ir su mažesniais kooperatyvais dėl galimybės jungtis, tačiau pagrindinė kliūtis yra pieno kokybės rodikliai.

Ką pasakytumėte tiems ūkininkams, kurie galbūt jaučiasi „palikti už borto“?

Noriu pasakyti labai aiškiai: Jūs nesate atstumti. Mažiausias mūsų kooperatyvui priklausantis ūkis turi apie 10 karvių ir tiekia puikios kokybės pieną. Kooperatyvas visada atviras kalbėtis, ieškoti sprendimų, padėti. Bet taip pat tikimės iniciatyvos ir iš ūkininkų pusės. Jei yra noras keistis, gaminti aukščiausios kokybės pieną, tikiu, rasime būdą susikalbėti.

O bendrai žiūrint, Lietuvoje turime potencialą išspręsti šią problemą. Technologijos prieinamesnės, informacijos daug, o mūsų pienininkystės tradicijos stiprios.

Dėkojame už pokalbį.

Ačiū Jums. Ir kviečiu visus pieno ūkius – drąsiai domėtis, jungtis, augti kartu. Kokybė yra kelias į sėkmę, o sėkme norime dalintis su visais, kas dirba, stengiasi ir auga.

 

„Pienas LT" turinys

Dalintis
2025/12/15

Grūdininkų ateitis – miglose

Pasak ekonomistų, teigiamų žinių apie grūdų supirkimo kainas iki pavasario gali ir nebūti, o įvedus padidintus muitus ir kvotas rusiškoms trąšoms bei nuo sausio 1 d. įsigaliojus Pasienio anglies dioksido korekciniam mechanizmui (PADK...
2025/12/15

Perteklinė prekybininkų konkurencija kenkia pieno ūkiams

Tarp didžiųjų prekybos tinklų prasidėjus eiliniam kainų karui, Vokietijos ūkininkai mėgina kovoti su mažiau nei 1 eurą siekiančiomis sviesto kainomis maisto prekių parduotuvėse, nes paskui dirbtinai mažinamas pieno produktų kainas krenta ir žalio ...
2025/12/15

Sprendimas ūkiams, kuriuos palietė NMA paramos vėlavimas: „Kreda“ kredito unijos atveria finansavimo galimybes

Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) žinia, kad šių metų pabaigoje ūkininkų įgyvendinamiems projektams pritrūks beveik 20 milijonų eurų valstybės paramos, daugeliui sukėlė rimtų iššūkių. Šios lėšos jau buvo supl...
2025/12/15

Kalėdinis žaisliukas – iš pušies kankorėžio

Daugiau nei prieš dešimtmetį netikėtai prasidėjusi Kalėdų kelionė, išaugusi į kažką labai plataus ir didelio, tęsiasi ir šiandien. Menininkė ir iliustratorė Erika Tumienė net ir vasarą kuria žaisliukus, skirtus Kalėdų e...
2025/12/15

Šviežias maistas ekstremaliomis sąlygomis

Kariniai konfliktai, ekstremalios sąlygos ir pažeidžiamos tiekimo grandinės vis dažniau verčia ieškoti naujų, tvarių būdų užtikrinti šviežio maisto prieinamumą. Kontroliuojamos aplinkos augalininkystės sistemos tampa svarbia inovacij...
2025/12/15

Ministras A. Palionis: skaidrumas ir bendradarbiavimas su teisėsauga – prioritetas

Reaguodama į žiniasklaidos užklausas dėl galimų korupcijos apraiškų Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, Žemės ūkio ministerija informuoja, kad aktyviai bendradarbiavo ir bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis bei teikia joms visą...
2025/12/15

Teismas galutinai atmetė „Achemos“ skundą dėl SGD mokesčio

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) 2022 metais teisėtai nustatė Klaipėdos suskystinų gamtinių dujų (SGD) terminalo mokestį 2023 metams, galutinai nusprendė teismas.
2025/12/15

Apgamų ir kitų odos darinių šalinimas: kada reikalingas chirurginis gydymas?

Apgamai, karpos, papilomos, lipomos, cistos ir kiti odos dariniai dažnai laikomi tik estetine problema. Tačiau kai kurie jų gali būti susiję su priešvėžiniais ar net piktybiniais procesais. Kada pakanka šalinimo lazeriu, o kada būtin...