Jau šešiose savivaldybėse paskelbta ekstremalioji situacija – Žemės ūkio ministerija ieško išeities

Teisės aktų registre vakar užregistruota, kad savivaldybės lygio ekstremalioji padėtis taip pat paskelbta Anykščių ir Kaišiadorių rajonų savivaldybių teritorijose. Rugspjūčio 5 d. analogiški sprendimai priimti ir Kėdainių, Akmenės bei Šilutės rajonuose.

Kaip praneša Anykščių rajono savivaldybė, rugpjūčio 1 d. buvo surengtas savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro (ESOC) posėdis. Jo dalyviams buvo pristačius ilgo lietingo laikotarpio sukeltus rajono ūkininkų patirtus nuostolius, buvo nutarta merui teikti siūlymą Anykščių rajone skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją. Priimdamas sprendimą rajono meras Kęstutis Tubis, be kita ko, taip pat atsižvelgė į Anykščių rajono ūkininkų sąjungos liepos 31 d. prašymą skelbti savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją.

Kaišiadorių rajono savivaldybės operacijų centras tuo pačiu klausimu buvo susirinkęs rugpjūčio 4-ąją. Rajono savivaldybės merą pavaduojantis vicemeras Ignas Simonaitis potvarkį dėl savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo pasirašė nedelsdamas. Pasak šio potvarkio, savivaldybės lygio ekstremalioji situacija visoje Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje dėl stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus, sukėlusio žemės ūkio augalų žūtį ir pavojų turtui, paskelbta nuo liepos 30 d.

Rugpjūčio 5 d., ekstremalioji situacija paskelbta ir Kėdainių rajono savivaldybėje. Tokį sprendimą lėmė gausios liūtys, kurios sunaikino dalį ūkininkų pasėlių ir padarė didelės žalos žemės ūkiui. Atitinkamą potvarkį pasirašė rajono meras Valentinas Tamulis po Kėdainių rajono savivaldybės ESOC posėdžio. Kaip sakoma savivaldybės pranešime, į savivaldybę kreipėsi rajono ūkininkai, pranešę apie dėl liūčių patirtą žalą – dalis pasėlių buvo sunaikinta. ESOC narė, Žemės ūkio skyriaus vedėja Ieva Lukošienė, pristatė pasėlių vertinimo rezultatus. Laukai buvo apžiūrėti pasitelkiant droną. Komisijos nariai vienbalsiai pritarė siūlymui skelbti ekstremalią situaciją. 

Akmenės rajono mero Vitalijaus Mitrofanovo potvarkiu dėl stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus – antradienį paskelbta Savivaldybės lygio ekstremalioji situacija visoje Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje.

Tą pačią rugpjūčio 5-ąją tokį pat potvarkį pasirašė Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis: ekstremalioji situaciją paskelbta visoje Šilutės rajono savivaldybėje dėl stichinių meteorologinių reiškinių, sukėlusių žemės ūkio augalų žūtį.

Tikėtina, jog tai dar ne pabaiga. Žemdirbių bendruomenė svarsto, ar bus paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis.

Dalyje Lietuvos fiksuojamas ilgas lietingas laikotarpis

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos meteorologijos stočių ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybai priklausančių stočių duomenimis, stichinis meteorologinis reiškinys – ilgas lietingas laikotarpis fiksuojamas Zarasų, Anykščių, Utenos, Švenčionių, Varėnos, Kaišiadorių, Šalčininkų ir Trakų r. sav. teritorijose esančiose automatinėse meteorologijos stotyse, rugpjūčio 6 d. praneša meteo.lt.

Ilgas lietingas laikotarpis fiksuojamas, kai 60 d. kritulių kiekis yra 2,8 kartus arba daugiau didesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį. Savo ruožtu laikoma, kad šis laikotarpis pasibaigė, kai 10 d. iš eilės reiškinio rodiklis mažesnis už šio laikotarpio kritulių sumos daugiametį vidurkį.

Ministerija kreipėsi į Nacionalinį krizių valdymo centrą

Laikinai žemės ūkio ministro pareigas einantis Ignas Hofmanas trečiadienį socialiniuose tinkluose patvirtino tai, apie ką buvo kalbama jau išvakarėse – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Nacionalinį krizių valdymo centrą siūlydama skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje Lietuvoje. 

Kaip pastebi I. Hofmanas, dėl ilgai besitęsiančio lietingo periodo derliaus nuėmimas vėluoja, o kai kur dėl per daug įmirkusios dirvos ūkininkai negalės laiku įvykdyti įsipareigojimo pagal pagal ekologinės sistemos veiklą „Tarpiniai pasėliai“ ir iki rugpjūčio 15 d. pasėti posėlį. O data įtvirtinta Strateginiame plane.

„Paprastai pakeisti šios datos negalima, kadangi ji yra suderinta su EK ir įrašyta į Strateginį planą, reikalingas naujas derinimas su EK, o tai gali užtrukti mažiausiai 2-3 mėnesius. Tiek laiko neturime, kiekviena diena yra svarbi. Ekstremalios situacijos paskelbimas leistų į šiuos bei kitus įsipareigojimus žiūrėti lanksčiai", – vieną iš svarbių argumentų, kodėl svarbu skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, įvardijo laikinaisis žemės ūkio ministras.

Tęsdamas jis pažymėjo: „Teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios (nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių). Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įgaliotas asmuo per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu NMA apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus. Ieškome sprendimų, kad tai būtų galima padaryti dar paprasčiau".

Taip pat I. Hofmanas paaiškino, kodėl posėlio pasėjimo terminas numatytas iki rugpjūčio 15 d.: jis nustatytas įvertinus mokslininkų rekomendacijas ir atsižvelgiant į tai, kad avansas už posėlį būtų mokamas nuo spalio 15 d. užbaigtoms pasėlių patikroms. „Su tokia nuostata kažkada sutiko ir žemdirbių bendruomenė", – pastebėjo laikinasis žemės ūkio ministras.

Čia pat jis pridūrė, kad ministerija jau ruošiasi kreiptis į EK dėl šios datos peržiūrėjimo, posėlio išlaikymo termino kitiems metams, tuomet tikėtina, kad avansas už posėlį negalėtų būti mokamas, o būtų mokama visa išmoka už posėlį nuo gruodžio mėn., tam dar turės pritarti žemdirbiu organizacijos.

Be to, EK ruošia „Omnibus'ą" – supaprastinimo paketą. Gali būti, kad bus sumažintas Strateginių planų detalumo lygis, kitaip tariant, Strateginiame plane galimai nebeliktų konkrečių datų.

Ministerija taip pat ketina spręsti ir kitą šio lietingojo periodo nulemtą problemą. „Artimiausiu metu ŽŪM politinė vadovybė ieškos sprendimų, kaip ūkininkai, kurie deklaravo tiesioginę sėją ir turi ilgalaikius įsipareigojimus galėtų spręsti provežų problemą laukuose", - pažadėjo I. Hofmanas.

ŪP portalo informacija