Žymėtasis dyzelinas – pieno kooperatyvų gelbėtojas?

ŽŪK „Lietuviškas pienas“ administracijos vadovė Aistė SABALIAUSKAITĖ:

„Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) planuoja skirti žaliojo dyzelino pieno kooperatyvams pieno surinkimui iš kooperatyvo narių. Buvo svarstyta skirti pagal surenkamo pieno kiekį, atsižvelgiant į normas, tenkančias 1 t pieno. ŽŪM teikia derinti nutarimo projektą, kuriame siūlo nustatyti 8 l/t žaliojo dyzelino normą pieno surinkimui. Vertinant siūlomą pakeitimo projektą, akivaizdu, kad jame ir toliau išlaikoma ydinga praktika, kai viešai deklaruojamas kooperacijos skatinimas realiai nevirsta lygiomis konkurencinėmis sąlygomis visiems kooperatyvams. Priešingai – sudaromos išskirtinės sąlygos siaurai grupei vadinamųjų pripažintų kooperatyvų, ypač tų, kurie organizuoja pieno surinkimą per savo infrastruktūrą. Tai reiškia, kad bus sudaromos išskirtinės sąlygos siaurai pripažintų kooperatyvų grupei. Toks reguliavimas ne tik neskatina kooperacijos plėtros, bet ir visiškai ją iškreipia, nes privilegijuoja konkretų veiklos modelį, o ne pačią kooperacijos esmę.

Ypač problemiška yra tai, kad papildomos lengvatos siejamos su logistine funkcija – pieno surinkimu. Tai suponuoja, kad pridėtinė vertė kuriama ne ūkyje, o transportavimo grandyje. Tačiau realybėje pieno kaina formuojama prie supirkėjo vartų, todėl tokia schema iš esmės iškraipo kainodarą ir sudaro prielaidas neskaidriam lėšų paskirstymui. Kyla pagrįstas klausimas, ar tokios lengvatos iš tikrųjų pasiekia ūkininką, ar lieka kooperatyvo struktūroje kaip papildoma marža ar pelno dalis. Pvz., jei žaliasis dyzelinas kainuoja apie 1,2 Eur/l, o įprasta kaina degalinėje – apie 2 Eur/l, kur dingsta 0,8 Eur skirtumas, kam jis atitenka? Ar valstybės ir mokesčių mokėtojų pinigais mes skatiname ir padedame ūkininkams, ar paremiame kooperatyvų administracijas?

Dar daugiau – toks reguliavimas diskriminuoja kitus kooperatyvus, kurie vykdo analogišką veiklą, tačiau yra pasirinkę kitokį, dažnai efektyvesnį veiklos modelį. Jei kooperatyvas optimizuoja procesus, derasi dėl kainos, įskaičiuojant transportavimą, ir neinvestuoja į nuosavus pienvežius, jis faktiškai eliminuojamas iš galimybės pretenduoti į tas pačias lengvatas. Tai kelia esminį klausimą, ar valstybė remia kooperaciją, ar konkrečias investicijas į techniką?

Pienvežio turėjimas savaime nesukuria pridėtinės vertės nei ūkininkui, nei kooperatyvui. Priešingai, tai dažnai yra papildoma finansinė ir administracinė našta. Todėl lengvatų siejimas su tokio turto turėjimu iškreipia paskatas, skatina neefektyvias investicijas ir baudžia tuos, kurie ieško lankstesnių ir ekonomiškai racionalesnių sprendimų. Tokia politika iš esmės stabdo modernių, efektyvių kooperacijos formų vystymąsi.

Atsižvelgiant į tai, susidaro situacija, kai parama ir lengvatos toliau koncentruojamos tiems patiems subjektams, kurie jas gauna jau ne vienus metus, tačiau tai nelemia sektoriaus stiprėjimo – priešingai, praktika rodo, kad dalis tokių kooperatyvų silpnėja ar traukiasi iš veiklos. O nauji, dinamiški ar alternatyvius veiklos modelius taikantys kooperatyvai lieka už paramos ribų, nors būtent jie galėtų prisidėti prie realaus sektoriaus atsinaujinimo.

Parama adaptuota 8 pripažintiems mažųjų ūkių kooperatyvams ir „Pienas LT“, kuris jau yra didesnis už kai kuriuos perdirbėjus. Taip valstybė žada padėti 30 proc. rinkos. O ką daryti likusiems 70 proc.? Numatomas lėšas reikėtų skirti ne žaliajam dyzelinui, o paramoms, orientuotoms į plėtrą, darbų optimizavimą, gyvūnų gerovę. Įsivaizduoju, kad tai būtų žymiai efektyviau, nei pinigų išleidimas tik degalų atpiginimui.

Todėl toks reguliavimas turėtų būti peržiūrėtas iš esmės, atsisakant diskriminacinių kriterijų ir užtikrinant, kad lengvatos būtų siejamos su realia žemės ūkio veikla ir jos rezultatais, o ne su siaurai apibrėžtomis organizacinėmis ar techninėmis priemonėmis. Tik tokiu atveju būtų galima kalbėti apie tikrą, o ne deklaratyvų kooperacijos skatinimą ir ūkių išsaugojimą.“

Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Petras VIRŠILAS:

„Mes, kooperatyvai, turintys pienvežius ir surenkantys pieną, jau seniai siūlėme skatinti kooperaciją įvairiomis priemonėmis. Tai viena iš priemonių, kurią mes labai sveikiname ir manome, kad ji iš tikrųjų prisidės prie dar spartesnės kooperacijos plėtros. Todėl palaikome ir sveikiname tokį ministerijos sprendimą. Bet ši priemonė yra skirta tikriems kooperatyvams, puikiai ūkininkaujantiems, turintiems savo pienvežius ir pan. Dar ir ūkininkai gauna lengvatinį dyzeliną žemės ūkio technikai dirbti laukuose ir t. t., todėl manau, kad pieno pristatymas į savo kooperatyvą, į savo įmonę irgi yra viena iš dedamųjų, kuri reikalinga kaip ir pati priemonė – ar į traktorių pilsi, ar tą pieną veši traktoriumi. Ši priemonė taip pat tikslingai prisidės prie kooperacijos stiprinimo ir prie bendro ūkininko gėrio.

Kiekvienas galėtų vežti pieną į perdirbimo įmonę, taip bandyti taupyti logistikos kaštus, bet geresnis sprendimas, kad visa logistika būtų sujungta ir tuo rūpintųsi kooperatyvas. Tada geresnė ekonominė nauda ir grąža, nei kad kiekvienam reikėtų galvoti atskirai. Todėl ir yra reikalinga tokia priemonė.

Kooperatyvai, kurie neturi pienvežių, nėra tikri kooperatyvai, todėl aš suprantu pastarųjų nepasitenkinimą. Turėtų savo pienvežius, rinktų pieną iš savo narių, vykdytų su nariais apyvartą ir būtų tikras kooperatyvas, tada jie turėtų ir naudą. Dabar jiems yra siunčiama žinutė, kad ir jų kelias turėtų būti į tikrą kooperaciją, į savo logistikos sujungimą – į pieno surinkimą, į pristatymą ir t. t. Tai tikrasis kelias. Aišku, lengviausia ieškoti kitų priemonių, nukreiptų kažkur tiesiogiai, bet mes kalbame būtent apie kooperacijos skatinimą. Iš esmės tai yra logistikos ir gamybos sujungimas, o tada būtų nauda nariams. Ne kartą sakėme, kur yra problema – ūkininkai vykdo dvigubas investicijas – investuoja ir į savo ūkius, ir į kooperaciją. Todėl šios priemonės tikrai reikalingos ir papildomai skatinančios ūkininkus bei galbūt šiek tiek palengvinančios jų naštą.“

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronis ROPĖ:

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. gegužės 19 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.