Ne tik grožis, bet ir verslas

Važiuojantieji Šiaulių–Palangos keliu, ties Plunge, net nenorėdami dirsteli į priešingą nuo miesto pusę. Jų dėmesį patraukia didžiuliai Babrungo seniūnijos Babrungo kaimo gėlių šiltnamiai. Tai – ūkininkų Alfredo Bagdono ir jo žmonos Robertos valdos. Vien šiltnamiai užima 2 tūkst. kv. m. O kur dar gausybė žydinčių gėlių, žaliuojančių dekoratyvinių augalų lauke! Sunku patikėti, kad ten prieš 17 metų pievose ganėsi karvės.

Sunki pradžia ir viltys

2003-aisiais plyname lauke ir atsirado pirmieji statiniai. Tiesa, prieš tai jaunai porai teko daugybę kartų varstyti įvairių biurokratų kabinetų duris, mindžikuoti ant slenksčio, kol pagaliau buvo išklausyti. Ne visuomet tai buvo malonu, bet, jei nori, kad tavo svajonė įgytų konkretų pavidalą, turi viską iškęsti. Kai pagaliau dokumentai buvo sutvarkyti, gėlininkų laukė kiti būtini ir labai svarbūs darbai: reikėjo nuo Šiaulių–Palangos plento įrengti nuovažą, iki šiltnamių nutiesti kelią, elektros kabelį, tvora aptverti didžiulį žemės plotą.

„Šiuolaikinis ūkininkas – ir verslininkas. Lankstus, greitai reaguojantis į įvairius rinkos pokyčius, – sako A. Bagdonas. – Jis turi būti išmanus, dirbti produktyviai. Dvidešimt pirmajame amžiuje neužtenka augalą tik užauginti ir būti garantuotam, kad parduosi jį turguje. Klientas dabar išrankus, verčia mus sukti galvas, kokių naujovių jam pasiūlyti. Be to, pirkėjas nori, kad augalas būtų gražus, nereikalautų daug priežiūros, svarbiausia – įperkamas. Taigi norint, jog verslas suktųsi, mums reikia jų pageidavimus tenkinti.“

Bagdonų šeima 2016-aisiais už gautą Europos Sąjungos100 tūkst. eurų paramą nusipirko modernių gėlių auginimo stalų. Tačiau vien jų neužteko. Ūkininkai priversti pirkti kokybiškas trąšas, pagal jų pateiktą užsakymą gaminamas specialus substratas. Kiekvienais metais vis gausina gėlių asortimentą. Kažkada šiltnamiuose žydėjo ir visomis spalvomis mirgėjo tik vienmetės gėles, tarp kurių daugiausia buvo begonijų, o dabar čia rasite pačių įvairiausių vienmečių, daugiamečių žiedų ir dekoratyvinių medelių.

Roberta patikina: „Visus naujus augalus pirmiausia patys išbandome, tik po to siūlome savo klientams. Žmonėms patinka ryškiaspalviai dideli žiedai – tokių gėlių turime labai daug. Auginame ir paklausą turinčius viržius, nors juos užauginti labai sunku, tad retas ūkininkas tam ryžtasi, dažniausiai atsiveža iš užsienio. Šiuo metu daug kas žavisi dekoratyviniais kopūstais, kurie žydi gerokai ilgiau už chrizantemas. Jau treti metai, kai ir jais prekiaujame. Sunku būtų viską išvardyti. Galiu pasakyti, jog asortimentas didžiulis – nuo pavasarinių našlaičių iki rudeninių chrizantemų.“

Kodėl A. Bagdonas nusipirkto žemės sklypo neskyrė, pavyzdžiui, daržovėmis, o pasirinko gėles? Matyt dėl visko bus „kalta“ jo mama – garsi Plungės gėlininkė Birutė Anastazija Bagdonienė. Iš bajorų Moncevičių giminės kilusi moteris iki šiol išsaugojo meilę grožiui. O gėlės į jos namus atėjo drauge su Lietuvos atgimimu. Prasidėjus krizei, daug kas liko be darbo. Ji ir jos vyras Alfredas Bagdonas (sūnus tėvo vardą gavo dar ir dėl to, kad jo mamai labai patiko Džiuzepės Verdžio opera „Traviata“) ėmė svarstyti, kuo jiedviem užsiimti. Jurbarke gyvenanti Bagdonienės sesuo Barbora, pati auginusi gėles, pasiūlė tuo ir jiems susidomėti.

Kaip įtikti reikliam klientui?

Bagdonai apsisprendė pabandyti. Ko tik neaugino: ir rožes, ir gvazdikus, ir kitokias gėles, kol susidomėjo begonijomis. O tada ir įklimpo! Begonijos juos taip sužavėjo, kad tuo žavesiu pakerėjo ir sūnų, kurio galva iki tol buvo pramušta sportu, ir dukrą Violetą. Iki šiol tokio grožio begonijomis, kokias užaugina Bagdonai, bent jau Plungės apylinkėse, niekas pasigirti negali. Net ir dabar nuolatiniai jų klientai nevažiuoja į šiltnamius, o suka į Telšių gatvę, kur gyvena B. A. Bagdonienė. Su gėlėmis jie išsiveža ir pluoštą naudingų patarimų.

Po tėvo mirties jaunajam Alfredui teko rimtai į verslą įsikinkyti. Tačiau jam norėjosi sukurti šiuolaikinį, modernų ūkį. Jo svajonei pritarė ir Roberta. Taip Babrungo kaime ir atsirado A. Bagdono gėlininkystės ūkis. Kuo jis ypatingas? Ūkininkai neperka ir neperparduoda daigų. Patys sėja, patys pikuoja, persodina – savo gėlėmis rūpinasi nuo mažiausios sėklelės iki gražiausio žiedo. Į šiltnamius atvykęs pirkėjas gali būti tiek laiko, kiek jam reikia. Jei nuo gėlių gausos apsisuka galva, gali konsultuotis su čia dirbančiais specialistais. Teikiama ir dar viena paslauga – į iš namų atsivežtus vazonus ar lovelius pasodinami kliento norimi augalai. Ši paslauga ypač patinka daugiabučių gyventojams. Jiems nereikia ieškoti žemės, trąšų, namai lieka švarūs. Kartais žmonės ieško gėlių, kurias norėtų kažkam padovanoti, bet niekaip nesiseka išsirinkti. Jiems pasiūlomas dovanų kuponas. Ir dėl atsiskaitymo problemų nekyla – galima banko kortele atsiskaityti.

Ir patys triūsia, ir kitiems darbų duoda

A. Bagdono ūkyje žmonės dirba pagal sezoninio darbo sutartis. Per patį darbymetį sukasi apie dvylika, o kartais ir daugiau darbininkų. Šešis jų galima vadinti nuolatiniais. Du tris mėnesius pailsi ir vėl prie darbo. Ūkininkai labai džiaugiasi jau ketvirtus metus pas juos besidarbuojančia pardavėja Vilma Lingiene. Devynis vaikus pati užauginusi moteris nebijo jokio darbo ir sukasi it vijurkas. Ūkininkai vertina ir daugiau nei dešimtmetį pas juos dirbančią Stanislavą Saudargienę.

Kiti darbininkai pasamdomi keliems mėnesiams. Alfredas naudojasi ir ūkininkams skirta lengvata – paslaugų kvitais. Gaila, jog toks darbininkas per metus čia gali dirbti ne daugiau kaip 60 dienų. Alfredas ir Roberta vertina jiems dirbančius žmones, todėl net per karantiną nė vieno jų neatleido.

Darbo rankų gėlių ūkyje reikia nemažai. Vadybininke dirbanti Roberta domisi visais viešaisiais pirkimais, ne vieną jų ir laimi. Bagdonų gėlininkystės ūkis jau trejus metus puošia Plungę, jų gėlės žydi Klaipėdoje, kituose aplinkiniuose rajonuose. Tačiau savininkai ypač džiaugiasi plungiškiais pirkėjais ir tais, kurie nepravažiuoja pro šalį ir užsuka į jų ūkį. Alfredas su Roberta ne vien gėles augina. Dukrelei Mantei – jau dvylika metų, o mažajam Domantui – treji. Ar jie kada nors perims tėvų ūkį, per anksti spėlioti. Tėvai labiausiai nori, kad jie augtų sveiki ir laimingi.

Roma MĖČIENĖ

ŪP korespondentė

Alfredo Bagdono nuotraukos

2020-11-02