Nė vieno ministro pažadais ūkininkai jau nebetiki

Į Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) išplėstinį prezidiumo posėdį šią savaitę susirinkę žemdirbių atstovai vėl bandė spręsti susikaupusias žemės ūkio problemas. Deja, kaip ne kartą jau nutiko su buvusiais žemės ūkio ministrais, šį kartą nepasirodė ir naujasis ministerijos vadovas Andrius Palionis. Pasiteisinimas rimtas – tądien jis Lenkijoje turėjo dalyvauti susitikime su Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrais, pasirašysiančiais deklaraciją dėl tiesioginių išmokų žemdirbiams priartinimo prie Europos Sąjungos šalių vidurkio.

Problemų yra visokiausių

Ministras A. Palionis LŪS pirmininką Joną Talmantą patikino, jog kitą kartą jis tikrai atvyks į šios organizacijos posėdį, tik išreiškė pageidavimą, kad LŪS iš anksto prisitaikytų prie ministro būsimos dienotvarkės. Šį kartą ministras į LŪS posėdį atsiuntė, pasak J. Talmanto, gerą ūkininkų bičiulį – ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės mentorių Rimantą Krasuckį.

Jam teko išklausyti ne vieną ūkininkų priekaištą. Mat LŪS nariai – aktyvūs žemdirbiai, sekantys vykstančius procesus Seime, Vyriausybėje, Prezidentūroje, su viltimi laukiantys, kada baigsis žemės ūkio veikla užsiimančių asmenų menkinimas. Ūkininkus labai neramina ŽŪM pasirinkimas vykdyti niekam nereikalingus projektus, tokius kaip ministerijos perkėlimas į Kauną ar maisto talonų įvedimas. LŪS teigia, jog mažai dėmesio skiriama išties svarbiems žemdirbių klausimams spręsti ar ruoštis naujajam Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpiui.

Ypač ūkininkai susirūpinę ir dėl atsainaus ŽŪM požiūrio į LŪS narių keliamas problemas. Gegužės 17-ąją įvyko 31-asis LŪS suvažiavimas. Jo dalyviai iš LŪS rajoninių skyrių aptarė aktualiausias žemdirbių problemas ir jas išdėstė priimtoje rezoliucijoje. Šis dokumentas, kaip ir kitiems adresatams, buvo išsiųstas ir tiesiogiai už ūkininkų rūpesčius atsakingai ŽŪM.

Deja, konstatuojama, kad rezoliucija tinkamo ŽŪM dėmesio nesulaukė – iki šiol atsakymo į joje iškeltus aktualius klausimus nesulaukta. Pasak J. Talmanto, tokio precedento dar nėra buvę per visą atkurtos LŪS 30-ies metų veiklos istoriją. ŽŪM visada buvo ta valdžios institucija, kuri jautriai reaguodavo į aktyvius ūkininkus buriančios organizacijos narių iškeliamas problemas, net jei ir ne visuomet pavykdavo sklandžiai jas spręsti.

Tokią situaciją LŪS vertina kaip akivaizdų ŽŪM tiesioginės veiklos paralyžių, susijusį su chaosu institucijoje, kuris kilo dėl užmojų žūtbūt iškraustyti ministeriją iš Vilniaus į Kauną. Tai veda prie kompetentingų specialistų trūkumo ir nežinios dėl ateities sprendimų. O padėtis žemės ūkio sektoriuose darosi vis sudėtingesnė – produktų supirkimo kainos mažėja, o gamybos kaštai nuolat auga, reikalavimai griežtėja.

LŪS prezidiumo nariai tikėjosi posėdyje išgirsti naujojo žemės ūkio ministro vertinimus dėl esamos situacijos žemės ūkyje ir ministerijos planuojamų artimiausių darbų. Tai pabandė padaryti ministerijos atstovas R. Krasuckis.

Šalys pačios kurs strategijas

R. Krasuckis, kalbėdamas apie tvarios žemės ūkio politikos perspektyvas, teigė, kad naujasis ministras yra susipažinęs su žemės ūkio sektoriaus reikalais. Pasak R. Krasuckio, A. Palionis domisi žemės ūkio specialistų įžvalgomis, ką reikėtų daryti, kad ūkininkams būtų vienokia ar kitokia nauda.

„Dabar visiems žinomi iššūkiai – klimato kaita, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo mažinimas, žalinimo dalykai, tvari žemdirbystė, – kalbėjo R. Krasuckis. – Ir mokslininkai, ir politikai yra pasirinkę keletą tų tikslų įgyvendinimo metodų. Vieni nori nustatyti griežtus reikalavimus ir bausmes arba baudas, kiti – sako, nuosekliai tarkimės, kokiu būdu reikės iš tikrųjų įgyvendinti šituos iššūkius, nes jie, aišku, niekur nedings. Kartu su tvariu ūkininkavimu, vandens taršos mažinimu, šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimo mažinimu turėsime padaryti tam tikrus darbus. Visiems svarbu, kad nebūtų taip, jog šiandien gyvename ir dirbame pagal savo galimybes ir supratimą, o rytoj jau viskas pasidarys kitaip.“

R. Krasuckis sakė susidaręs nuomonę, kad naujojo žemės ūkio ministro A. Palionio pozicija yra nuoseklus perėjimas su galimybe, išnaudojant valstybės paramos priemones, diegti technologijas, naują įrangą, galbūt ne iš karto naikinant tam tikras lengvatas arba privilegijas. Neturėtų būti labai drastiškų ir staigių pokyčių, kurie galimai galėtų sukelti papildomą ir nereikalingą krizę.

ŽŪM atstovas, kalbėdamas apie Aplinkos ministerijos naujus reikalavimus dėl skystojo mėšlo įterpimo į dirvą naujų technologijų ir terminų, sakė, kad ministerija yra nusiteikusi kalbėtis, klausytis ir žemdirbių argumentų. Tai – nuosekliai daryti žingsnius, išklausant ir žemdirbių, kokios yra galimybės, kad jas ir visus pricipus būtų galima įgyvendinti. Šiandien dar nežinoma, koks bus kaimo rėmimo programos finansavimas ir taisyklės. Daugelis ūkininkų turbūt yra girdėję, kad pagal dabartinę BŽŪP reguliavimo ir finansavimo struktūrą yra numatyta, jog ES šalys narės pačios kurs žemės ūkio srities strategijas, kuriose numatys tiek rėmimo, tiek reguliavimo priemones, pagal kurias daugiau ar mažiau bus leidžiama naudoti BŽŪP paramos lėšas.

Prisimindamas Aplinkos ministerijos pasiūlymą – skystojo mėšlo greitąjį įterpimą per keturias valandas, R. Krasuckis sakė, kad žiūrint iš šalies gal tai būtų naudinga ir gerai, bet žemės ūkio srities mokslininkai dėl to dar nieko nepasakė. Jis tikisi, kad bendromis – ir ministerijų, ir žemdirbių – pastangomis turėtų būti rasti tokių reikalavimų įgyvendinimo principai. Dėl mobiliųjų ir stacionarių taršos šaltinių apmokestinimo vis dar yra tam tikrų problemų, nes Europos Komisija teigia, kad yra neteisinga politika subsidijuoti iškastinio kuro naudojimą.

Žemdirbių priekaištai

Posėdžio dalyviai R. Krasuckiui išsakė nemažai priekaištų. Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, pasidžiaugęs, jog dabar ministerija galbūt nebeužsiims savo struktūros reikalais ir pradės girdėti tai, ką kalba ūkininkai, teigė:

„Ketverius metus žemdirbius skriaudė gamta, žemės ūkis yra finansiškai nukraujavęs, o mes dabar girdime Prezidento iniciatyvą ieškoti pinigų gelbėti žemės ūkį, atimant 40 milijonų eurų degalų akcizo lengvatų. Dar galbūt pridės ir taršos mokestį – tai yra pinigų atėmimas iš kaimo. Norėčiau, kad valdžia plačiau matytų tą situaciją, kur yra tų pinigų, ir kur jų nėra. Mes buvome supratingi, kai krizės metu buvo svarstoma apie mokesčių didinimą, ir per daug nestreikavome, nes supratome, kad Lietuvai yra sunku. Norime, kad valdžia suprastų, jog šiuo metu ūkininkams yra labai sunku, ir nevykdytų tokių sprendimų. Statistika yra liūdna – tūkstančiai ūkių išregistruojama kiekvienais metais, tai gal nepaleiskime tos sniego gniūžtės, kad nereikėtų biudžete ieškoti papildomų pinigų kaimui remti pašalpų pavidalu.“

LŪS pirmininkas J. Talmantas paaiškino, kas yra akcizas. „Akcizo nemoka tie, kurie nevažiuoja keliais, – sakė jis. – Mes kurą deginame ne keliu važiuodami. Pagrindinis akcizo principas – tai kelių infrastruktūros gerinimas, naujų kelių tiesimas. Mes kurą sudeginame laukuose, o ne keliuose. Ir čia nėra jokios lengvatos. Pažiūrėkime – lėktuvams, laivams, pastatų šildymui jokio akcizo nėra, nes jie irgi keliais nevažiuoja.“

LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė klausė, kodėl visi mokesčiai yra paimami iš smulkiųjų ir vidutinių ūkių, o stambieji – „visur praplaukia“. „Visą Lietuvą bandoma paversti elgetomis, – piktinosi joniškietė. – Kalbėdami apie „Sodrą“, ne kartą kėlėme klausimą, kodėl iš smulkiųjų ir vidutinių yra išsunkiama, berods, 29 procentai, o jau stambieji kažkaip nuo visko išsisuka... Kur yra progresyviniai mokesčiai? Apie juos kalba net Europos Sąjunga, o Lietuvoje jų visiškai nėra.“

Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidmantas Buivydas pripažino, kad ūkininkai viską gali padaryti. „Pas mus rajone vyksta galvijų ūkių likvidavimas, – neslėpė nerimo klaipėdietis. – Vienas ūkininkas turi 30, kitas – daugiau nei 50 karvių. Tačiau šiandien dar neturi pasiruošę nė vieno ritinio šieno. Nešienavo, nes pajamos nepadengia išlaidų. Kam reikalingos tos programos ir lėšos, jeigu mes nežinome, kad kainos bus geresnės. Manau, kad per artimiausius metus daugelis ūkių likviduosis. Jeigu mes to siekiame, po kelerių metų Lietuvoje liks vienas juridinis vienetas. Patikėkite, jei eisime tokiu keliu, nebereikės ir Žemės ūkio ministerijos.“

R. Krasuckis atsakė: „Jeigu jūs dabar tikrai galvojate, jog Žemės ūkio ministerija sureguliuos kainas ir pasakys, kad jos bus didesnės, tai galvokite iš naujo.“

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas