Neariminė žemdirbystė: gal jau laikas plūgus nešti į muziejus?

Iš naujojo Europos Sąjungos Modernizavimo fondo  Lietuva dar šiemet gaus 8 mln. eurų skatinti neariminę žemdirbystę – vieną iš žaliojo kurso krypčių žemės ūkyje. Nenaudojant plūgo, žemę tik išpurenant mažėja degalų, cheminių trąšų,  augalų apsaugos priemonių sąnaudos. Kaip šią žinią sutiko ūkininkai, ar jie tikrai jau ruošiasi atsisakyti tradicinio žemės arimo ir plūgus žada atiduoti į muziejus?

Tikisi palankių sąlygų

„Asociacijos narius jau informavome apie paramą neariminei žemdirbystei, tik dar nežinome, kokios bus taisyklės, kaip bus galima parama pasinaudoti.

Dabar ieškome galimybių dar kartą susitikti su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Aplinkos ministerijos atstovais, kad būtų sudarytos kuo palankesnes sąlygos  ūkininkams pasinaudoti šia paramos priemone“, – sako Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) vadovas, Rokiškio r. Kalvių k. ūkininkas Jonas Venslovas.

Jo žiniomis, aplinkos apsaugos Modernizavimo fondo, suformuoto energiniam efektyvumui didinti, lėšas planuojama skirstyti pagal aštuonias kryptis. Viena šio fondo paramos sričių – žemės ūkis, kuris įpareigotas gerinti klimato raidos rodiklius – mažinti anglies dvideginio emisiją.

Jau šiais metais šio fondo lėšos Lietuvos biudžetą turėtų papildyti per 60 mln. eurų, iš kurių 8 mln. numatyti neariminei žemdirbystei. LNTŽA bei ŽŪM atstovai diskutavo, kaip šią paramą paskirstyti kuo efektyviau.

Padės tik įsigyti sėjamąsias

Praėjusių metų spalį Ukmergėje vykusiame LNTŽA ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos susitikime buvo apsispręsta: neariminės tausojamosios žemdirbystės sąvoka turėtų apimti tiesioginę (No-till) ir juostinę (Strip-till) sėją bei žemės skutimą iki 8 cm. Gilesnis skutimas būtų laikomas tradiciniu žemės arimu.

Šiuo metu LNTŽA siekia, kad Modernizavimo fondo neariminei žemdirbystei numatytos lėšos būtų skirtos dirbantiems žemę tiesioginės sėjos principu, o paramos intensyvumas siektų 70 proc.

Vyriausybės ir LNTŽA atstovai sutaria, kad parama būtų skirta tik sėjos padargams įsigyti – lėšų nenumatoma traktoriams ar kombainams,  kad ūkininkas, projekto lėšomis nusipirkęs tiesioginę sėjamąją, po penkerių metų nepultų jos parduoti, kaip kartais pasielgia su traktoriumi ar kombainu.“. Žaliojo kurso sekėjams, žinoma, svarbu, kad parama padėtų pasiekti keliamus tvaraus ūkininkavimo reikalavimus. Valdžios tikslas – didinti norinčiųjų plėtoti neariminę žemdirbystę skaičių, todėl, pasak J.Venslovo, reikia apibrėžti, kas labiausiai atitiktų meškerę posakyje „neduok žuvies, o išmokyk žvejoti“.

Visą tausojamosios žemdirbystės padargų komplektą sudaro tiesioginė sėjamoji, be kurios neįmanoma neariminė tausojamoji žemdirbystė, ražieninės akėčios, išmanusis tręštuvas bei purkštuvas.

Besidominčių  daugėja

LNTŽA įkurta pernai balandžio 15 d. Narių skaičius, J. Venslovo skaičiavimu,  nuo 30 jau šoktelėjo iki 63.

„Džiugu, kad daugėja besidominčiųjų ir plėtojančiųjų neariminę  žemdirbystę. Mūsų asociacijos nariai yra tiesiog fanatikai, tarsi kitokio tikėjimo žmonės, besistengiantys, kad būtų gera ir žemei, ir gamtai. Trakų rajone vienas mūsų asociacijos narys plėtoja ekologinę žemdirbystę, ir jau turi laukų, kuriuose naudoja tiesioginę sėjamąją. Tai yra labai didelė pažanga“, – teigia J.Venslovas.

Pasak jo, rengiantieji paramos teikimo sąlygas, turėtų atsižvelgti į tai, kad neariminės žemdirbystės pradininkams tai gali būti prabangi ūkininkavimo forma, reikalaujanti labai specifinės įrangos ir technikos.

Iki šiol vertėsi be paramos

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus pirmininkas, žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų Rambynas“ pirmininkas Remigijus Kelneris sako, kad šio kooperatyvo nariai turi tik du plūgus, bet juos naudoja retai, kai reikia išarti naują dirvą, užversti mėšlą arba,  kai būna per daug šlapia ir traktorius nepatraukia skutiklių.

„Šiais metais nusipirkome 12 m skutiklius, kurie pagreitina darbus, todėl dabar mažiau reikia važinėti po dirvą. Dar neturime tokios sėjamosios, kuri sėtų tiesiai į ražienas. Jeigu paramos intensyvumas tikrai siektų 70 proc., labai norėtume dalyvauti tokioje priemonėje. Mūsų kooperatyvas – gyvulininkystės krypties, todėl pirmiausia turime susitvarkyti mėšlo sistemą ir melžimo įrangą, nes 25 metų melžimo aikštelė jau nebeatitinka šių laikų reikalavimų. Antrą kartą teikėme projektą, bet jau pusę metų Nacionalinė mokėjimo agentūra niekaip negali jo patvirtinti. O jai juk vadovauja ŽŪM. Bijau, kad ateis pavasaris, o mes negalėsime pradėti darbų, o tik turėsime skubėti griūdami, – su apmaudu kalba kooperatyvo pirmininkas. – Neariminę žemdirbystę plėtojame savarankiškai, be jokių paramų. Pirkome ir galingą traktorių, ir plačiabarius skutiklius.“

Sutaupo nemažai lėšų

„Plūgus dar turiu, bet jais jau seniai neariu. Pirmąjį skutiklį įsigijau turbūt 2008 m. Iš pradžių ardavau tik tuos laukus, kurie pasilikdavo neužsėti žieminiais javais. Po 3 metų išvis nustojau arti. Dabar jau kokie 3–4 metai, kai tie plūgai nejudinami. Vežčiau į muziejų, bet ten jų dar niekas nepriima“, – su šypsena pasakoja Raseinių r. Gylių k. ūkininkas Vincentas Macijauskas.

Jo teigimu, kai nereikia arti, susitaupo akivaizdi pinigų suma. Anksčiau, jeigu būdavo lietingesni metai, net dyzelino nepakakdavo. Padėjus dirbti su diskiniu ir noraginiu skutikliais, nebeliko jokių problemų. Ir darbo našumas visai kitoks. Su plūgu per dieną galima įveikti 20 ha, su skutikliu – 60–70 ha lauką. Akivaizdu, kad sutaupomos lėšos.

„Išbandžiau ir itališkas, ir angliškas tiesiogines sėjamąsias, derlius buvo panašus. Tik tos įrangos kaina skirtinga, perkant ją siūlyčiau rinktis atsakingai“, – pataria ūkininkas.

Atsisakyti skuba ne visi

Lietuvos ūkininkų sąjungos Skuodo skyriaus pirmininkas Kazimieras Jucevičius dėl neariminės žemdirbystės nusiteikęs ne taip optimistiškai: „Neseniai važinėjau po Prancūziją ir mačiau, kad ten laukai suarti. Klausiau ūkininkų, kaip čia atsitiko, kad visoje ES skatinama neariminė žemdirbystė, o jie ir toliau aria laukus plūgais. Prancūzai sakė, kad nearimines technologijas jie plėtoja, jas skatina, bet neatsisako ir tradicinio arimo, nes žemę reikia apversti.“ Skyriaus pirmininko teigimu, Skuodo rajone nedaug ūkininkų verčiasi žemdirbyste. Ir stambių grūdininkų nėra daug – vyrauja smulkieji javų augintojai. „Tik kai kurie iš jų turi nusipirkę tiesiogines sėjamąsias, bet kokia iš jų nauda – nežinia, – sako K. Jucevičius. – Ne tik prancūzai, bet ir olandai bei vokiečiai įsitikinę, kad  žemdirbystės procesus galima ir spartinti, ir juos piginti, bet praėjus kiek laiko žemę vis tiek reikia apversti.“

2021-11-20

Stasys BIELSKIS

 123rf nuotrauka

Modernizavimo fondas, žaliasis kursas, Jonas Venslovas, LNTŽA, LŪS, Stasys Bielskis, Kaimo laikraštis