Nepilnamečiai kaime – darbui ar profesiniam orientavimui?

Ūkininkai kartais pasipasakoja, kad arba jie patys, būdami paaugliais, jau dirbo tėvų ūkyje, arba dabartiniame ūkyje įdarbina savo vaikus. Vis dėlto nepilnamečių darbą, įskaitant ir žemės ūkyje, griežtai reglamentuoja įstatymai, paaugliai gali dirbti ne viską ir tikrai ne lygiai su suaugusiais.

Kartais darbai atrodo nesunkūs, tačiau nepilnamečio organizmui turi skaudžių pasekmių. Teko girdėti istoriją apie gerą mamytės dukterį, kuri dar būdama vaikas pagelbėjo prie karvių, kibirais nešiojo joms vandenį, namo parnešdavo pieną. Vėliau, jau užaugusi, ji susidūrė su rimtomis stuburo problemomis.

Panašiai gali atsitikti ne tik nešiojant karvėms vandenį, bet ir pašarus fermoje, vandenį daržams laistyti, kilnojant kitus sunkius daiktus. Tokie darbai dažniausiai dirbami nedideliuose ūkiuose, kur menka mechanizacija. Didesniuose ūkiuose vaikai sodinami prie traktoriaus vairo, tačiau ir čia esama savų ribojimų. Antai tik mažesnio nei 60 kW galingumo traktorius leidžiama vairuoti nuo 15 metų amžiaus, o galingesnius – nuo 17 metų.

Nebūdami medikais, tėvai ne visada supranta, kokios įtakos darbas gali padaryti vaiko organizmui. Dažniausiai įvertinamas tik tiesioginis pavojus – kad nepakliūtų į žemės ūkio mechanizmus, nekiltų grėsmė gyvybei. O liekamųjų reiškinių po tam tikrų darbų nevertina, nes jie paprastai atsiranda vėliau, kai priežastį su pasekmėmis susieti jau gana sunku. Ūkyje įdarbindami savo vaikus, tėvai gali nesukti galvos dėl darbo sutarčių, darbų saugos reikalavimų laikymosi, nes juk dirba šeimos narys, padeda savo tėvams. Tai net laikoma privalumu – atliekamas profesinis orientavimas.

Reikalavimai griežti

Įstatymų reikalavimai tuo klausimu griežti. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovų teigimu, Lietuvoje nepilnamečiams leidžiama pradėti dirbti nuo 14 metų, tačiau priklausomai nuo to, į vaikų ar paauglių amžiaus grupę jie patenka, taikomi ir skirtingi apribojimai jų darbo pobūdžiui, darbo ir poilsio laikui, darbo sutarties sudarymui. Net ir su 14 metų amžiaus asmeniu darbas privalo būti įformintas darbo sutartimi, kurioje darbo sutarties šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos, apmokėjimo, darbo laiko normos ir darbo laiko režimo. Tik taip įgyjamos darbo garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas. Darbo sutarčiai su vaiku sudaryti reikia vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštiško sutikimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotos medicininės pažymos su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti konkretų darbą, taip pat mokslo metų laikotarpiu mokyklos, kurioje vaikas mokosi, duotas raštiškas sutikimas dėl vaiko darbo.

„Pabrėžtina, kad vaikas gali dirbti tik fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio vaiko saugai, sveikatai, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai. Taip pat nepilnamečiams draudžiama dirbti darbus, kai jie bet kuriame procese susiję su alkoholiu (užsakymo priėmimas, pateikimas)“, – teigiama VDI pranešime spaudai.

Vaikai ne mokslo metų laiku gali dirbti iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę. Mokslo metų laiku – iki 12 valandų per savaitę: iki 2 valandų per dieną mokyklos lankymo dienomis ir iki 6 valandų per dieną ne mokyklos lankymo dienomis, jeigu dirbama trimestro arba semestro metu, tačiau ne tada, kai mokykloje vyksta pamokos. Paaugliai gali dirbti ne daugiau kaip 8 valandas per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme.

Vaikų darbas draudžiamas nuo 20 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, rytais nuo 6 iki 7 valandos prieš pamokas. Turi būti suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Vaikų kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 14 valandų. Paauglių darbas nuo 22 valandos vakaro iki 6 valandos ryto draudžiamas. Turi būti suteikiamos ne mažiau kaip 2 poilsio dienos per savaitę, jeigu įmanoma, paeiliui, viena iš jų turi būti sekmadienį. Paauglių kasdienio nepertraukiamo poilsio laikas per 24 valandų laikotarpį privalo būti ne trumpesnis kaip 12 valandų.

Išaiškinami pažeidimai

Baigiasi mokslo metai, nemažai paauglių norės užsidirbti pinigų, todėl kreipsis į įvairias darbovietes. Baigiantis mokslo metams ir prasidedant sezoniniams darbams svarbu nepamiršti, kad vaikų ir paauglių darbas yra griežtai reglamentuojamas įstatymais ir tai skirta apsaugoti vaikus nuo išnaudojimo. Darbas neturi kelti grėsmės nepilnamečių sveikatai ir protiniam bei fiziniam vystymuisi. Tai gali būti lengvas darbas, turintis labiau edukacinius tikslus, tinkantis pagal amžių ir galimybes bei netrukdantis vaiko mokslams ir poilsiui.

„Vaikai visame pasaulyje vis dar išnaudojami. Nors Lietuvoje vaikų vergovė nėra taip paplitusi, kaip kai kuriose kitose pasaulio šalyse, negalime atsipalaiduoti ir pro pirštus žiūrėti į neteisėtai darbams priimamus paauglius. VDI kiekvieną vasarą sulaukia žinių, kad vienur ar kitur buvo pažeistos dirbančių paauglių teisės. Vaikų išnaudojimas darbe yra sudėtinė vaikų vergovės dalis (šalia seksualinės prievartos, prekybos žmonėmis ir kt.)“, – komentuoja VDI atstovė komunikacijai Jolanta Bielskienė.

Nelegalaus darbo prevencijos bei kontrolės klausimais VDI 2021 m. atliko 3,88 tūkst. nelegalaus darbo patikrinimus, kurių metu nustatyti 1 796 nelegaliai dirbę asmenys, iš kurių 27 neturėjo 18 metų. Tad nelegaliai dirbę nepilnamečiai sudarė 1,5 proc. visų nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų.

11 nelegaliai dirbusių nepilnamečių pernai nustatyta žemės ūkyje, 5 statyboje, 5 didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, 3 maitinimo ir gėrimų teikimo veikloje, 2 apdirbamojoje gamyboje. Tad didžiausias skaičius nelegaliai dirbančių nepilnamečių užfiksuotas žemės ūkio srityje. Tokių pažeidimų kaimo vietovėse nuo 5 atvejų (2017 m.) padaugėjo iki 13 pernai. Mieste analogiškų pažeidimų daugiau, tačiau jie neturi tendencijos didėti.

Darbas ūkyje – nuo mažumės

VDI „Ūkininko patarėją“ informavo, kad nepilnamečių darbo ribojimų sąrašas detaliai pateiktas Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarime Nr. 518 „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo“. Susipažinus su nutarimu matyti, kad nepilnamečius stengiamasi apsaugoti nuo įvairių cheminių medžiagų, dulkių, dūmų, sprogimų, slėgio, elektros, radiacijos ir kitokio poveikio, neleidžiamas sunkus fizinis darbas. Išskirtinis punktas – draudimas dirbti skerdyklose. Bendrąja prasme nepilnamečių darbą reglamentuoja Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 36 straipsnis.

Konkrečiai su žemės ūkio veikla susijusių draudimų teisės aktuose nenurodyta, todėl nieko nuostabaus, kad ūkininkai stengiasi bent jau savo vaikus tam tikrais darbais užimti.

Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės r. skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys, pats turintis nemažą ūkį, pasakojo, kad savo vaikus stengėsi supažindinti su svarbiausiais ūkio darbais. Neatsitiktinai dvi iš keturių atžalų pasirinko ūkininkavimą.

„Mūsų šeimos ūkyje vaikai jau nuo 14 metų pradėjo pratintis melžti karves, o sūnus nuo 16 metų vairavo traktorių. Manau, kad toks orientavimas padėjo renkantis profesijas. Ir tie, kurie žemės ūkio nepasirinko, moka tuos darbus ir bet kada gali juos dirbti. Tikrai niekada vaikams neduodavome sunkių fizinių darbų – tik pagalbinius“, – sakė M. Kaktys.

Prisimindamas ankstesnius laikus, ūkininkų lyderis pripažino, kad vaikystėje jis pats jau nuo 12 metų dirbo žemės ūkio darbus. „Būdamas dvylikos jau grėbiau šieną su arkline grėbiamąja, man patikėdavo šį darbą. Sunkumų buvo. Pavyzdžiui, grėbiamajai surinkus pakankamą šieno kiekį, reikėdavo nuspausti pedalą, kad tą sugrėbtą šieną išmestų. Tačiau ne visada pavykdavo tai padaryti, tekdavo ir ranka pagelbėti, nes tokia operacija reikalavo nemažai fizinės jėgos. Prireikdavo ir arklį namo parvesti, teko nuo jo kristi. Tais laikais kolūkiuose nebuvo daug technikos, nemažai darbų buvo atliekama su arkliais. Vienas malonesnių darbų būdavo šieno kupetų mynimas, kad jų nepermerktų artėjantis lietus, sulipę ant kupetos ir trypdami, šieną suspausdavome“, – prisiminimais dalijosi M. Kaktys.

Vyresnioji karta prisimena ir kitas vaikams patikėtas užduotis – runkelių ravėjimą, šieno vartymą, linų rovimą, bulvių rinkimą. Dėl pastarojo darbo į sovietinius ūkius mokinius rudenį veždavo klasėmis.