Nerimas dėl prasto derliaus nuslopo – aruodai gausėja

Daug kur šalyje baigiami kulti žieminiai javai bei rapsai, kai kur – ir vasariniai javai. Tikėtina, jog pasitvirtins Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) prognozė, kad žieminių javų vidutiniai derliai šįmet bus apie 15–20 proc. didesni nei praėjusiais metais. Neblogas turėtų būti ir kai kurių kitų kultūrų, auginamų šalies laukuose, derlius.

Žemaitijos ūkininkai jau skuta ražienas

LAMMC Vėžaičių filialo tyrimų duomenimis, Vakarų Lietuvoje liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 16,4 °C (0,9 °C aukštesnė už 1981–2010 metų standartinę klimato normą). Per mėnesį iškrito artimas normai kritulių kiekis (80,9 mm). Dirvožemio drėgnis 0–10 cm gylyje liepos 20 d. buvo 12,0 proc., 10–20 cm gylyje – 13,9 proc., o liepos 27 d. – atitinkamai 17,0 ir 15,7 proc. Liepos mėnesio hidroterminis koeficientas (HTK = 1,59) rodė optimalų drėkinimą.

Rugpjūčio 1–16 dienų vidutinė oro temperatūra buvo 18,8 °C, o kritulių iškrito tik 12,6 mm, arba 13 proc. mėnesio normos. Dėl kritulių trūkumo užsitęsęs sausas periodas aktyviosios augalų vegetacijos metu buvo pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius (HTK rugpjūčio 1–16 dienų – 0,4 (didelė sausra)). Minėtu laikotarpiu dirvožemio produktyvioji drėgmė buvo ženkliai mažesnė už augalų augimui būtiną optimalią (16–18 proc.) dirvožemio drėgmę (lentelė).

Žemaitijoje žemės ūkio augalų sėja bei jų javapjūtė tradiciškai prasideda 7–10 dienų vėliau nei kitose Lietuvos zonose. Šiuo metu čia nukulta apie 75 proc. žieminių kviečių, apie 85 proc. kvietrugių, apie 95 proc. žieminių rapsų plotų. Vasarinių kviečių bei miežių nukulta mažiau – apie 30–50 proc. ploto.

Kukurūzų pasėlių būklė gera, nors kai kuriuose laukuose augalai skirtingo aukščio.

Grikiai baigia žydėti, jų būklė vidutinė. Augalai bręsta netolygiai.

Šiuo metu ūkininkai laukuose skuta ražienas, ruošia dirvas žiemkenčių sėjai kitų metų derliui. Jei meteorologinės sąlygos derliui nuimti bei laukams paruošti išliks palankios, kaip kad yra dabar, rudeninė sėja bus atlikta laiku.

Vidurio Lietuvoje saulė „pažeidinėjo“ normas

LAMMC Dotnuvoje duomenys rodo, jog Vidurio Lietuvoje liepos pirmąjį dešimtadienį vyravo permainingi, lietingi orai. Vidutinė oro temperatūra buvo 0,9 °C žemesnė nei norma (norma 17,7 °C). Šalčiausia buvo liepos 8 d. naktį, kai žemiausia oro temperatūra nukrito iki 8,6 °C, o šilčiausia buvo liepos 2 dieną, kai aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 24,1°C. Kritulių iškrito 293 proc. normos (norma 16 mm). Dirvos šilo iki 17–20 °C ir dėl lietingų orų tapo šlapios. Laukuose vietomis susidarė balos. Yra žuvusių augalų.

Liepos antrąjį dešimtadienį vyravo šilti ir sausi orai. Vidutinė oro temperatūra buvo artima normai (norma 18,3 °C). Šalčiausia buvo liepos 13 d. naktį, kai žemiausia oro temperatūra nukrito iki 8,9 °C, o šilčiausia – liepos 20 d., kai aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 28,7 °C. Kritulių iškrito 0,5 mm (norma 28 mm). Dirvos šilo iki 23–24 °C ir dėl sausų orų greitai džiūvo, drėgmės atsargos mažėjo.

Liepos trečiąjį dešimtadienį vyravo permainingi orai. Vidutinė oro temperatūra buvo 1,2 °C žemesnė nei norma (norma 18,4 °C). Šalčiausia buvo liepos 24 d. naktį, kai žemiausia oro temperatūra nukrito iki 8,7 °C, o karščiausia – liepos 27 d., kai aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 29 °C. Kritulių iškrito 18,2 mm, tai sudarė 70 proc. normos (norma 26 mm). Dirvos šilo iki 17–18 °C, drėgmės atsargos mažėjo. Saulė spindėjo 20 val. mažiau nei norma.

Rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį vyravo sausi ir šilti orai. Vidutinė oro temperatūra buvo 1,2 °C aukštesnė nei norma (norma 18,6 °C). Šalčiausia buvo rugpjūčio 6 d. naktis, kai žemiausia oro temperatūra nukrito iki 9 °C, o karščiausia – rugpjūčio 9 d., kai aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 29,7 °C šilumos. Kritulių iškrito 42 proc. normos (norma 17 mm). Dirvos šilo iki 24–25 °C ir dėl sausų orų tapo labai sausos. Saulė spindėjo 14 val. ilgiau nei norma.

Šalies viduryje pagulusių vasarinių javų nedaug

Rugpjūčio antrąjį dešimtadienį Vidurio Lietuvoje vyravo sausi (išskyrus 19 d.) ir šilti orai. Vidutinė oro temperatūra buvo 1,2 °C aukštesnė nei norma (norma 17,5 °C). Šalčiausia buvo rugpjūčio 13 d. naktį, kai žemiausia oro temperatūra nukrito iki 8,6 °C, o karščiausia – rugpjūčio 16 d., kai aukščiausia oro temperatūra pakilo iki 29,9 °C. Kritulių iškrito 67 proc. normos (norma 19 mm). Rytais iškrisdavo rasa, kartais iki 0,5 mm. Dirvos šilo iki 22–25 °C. Drėgmės atsargos tapo kritinės. Rugpjūčio antrajame dešimtadienyje paskelbta hidrologinė sausra. Orai buvo palankūs derliui nuimti. Pradedant liepos mėnesio trečiuoju dešimtadieniu, drėg­mės kiekis 0–10 cm bei 10–20 cm sluoksniuose pradėjo ženkliai mažėti. Šis mažėjimas nustatytas visų augalų pasėliuose, ypač vasarinių rapsų pasėlyje. Rugpjūčio pirmą ir antrą dešimtadienį drėgmės kiekis ir toliau dirvoje mažėjo. Jos kiekis pasiekė augalų vytimo drėgmės ribą ir 0–10, ir 10–20 cm dirvožemio sluoksniuose.

Praėję trumpi lietūs trukdė javapjūtės darbams, tačiau žieminių javų derlingumų iš esmės nesumažino: jie liks, kokius LAMMC prognozavo (t. y. apie 15–20 proc. didesni derlingumai nei praėjusiais metais). Šiuo metu, nuėmus javų derlių, laukuose vyksta žemės dirbimo darbai – intensyviai įdirbamos ražienos žieminių rapsų bei žiemkenčių sėjai.

Baigiami kulti vasariniai kviečiai, miežiai ir avižos. Pasėlių būklė gera. Pagulusių javų nedaug.

Kukurūzai auga gerai, pasėliai nepiktžolėti, neišgulę. Drėgmės ir šilumos sąlygos jiems augti palankios.

Nors pasitaiko ir augalų, kurių lapai ligoti, dauguma cukrinių runkelių auga gerai. Orai taip pat palankūs šaknims augti.

Daugiamečių žolių atolas vešlus. Drėgnas ir šiltas oras sudaro palankias sąlygas daugiametėms žolėms augti.

Vyksta žieminių rapsų sėja. Mažas drėgmės kiekis dirvose nepalankus kokybiškam sėklos guoliui formuoti. Nesant kritulių, tikėtinas ilgas ir nevienodas žieminių rapsų sėklų dygimas.

Suvalkijoje pakenkė vėjuotos liūtys

LAMMC Rumokų bandymų stoties duomenimis, liepos trečiojo dešimtadienio vidutinė paros oro temperatūra buvo 17,4 ºC (SKN, t. y. standartinė klimato norma – 18,3 ºC), kritulių per šį dešimtadienį iškrito tik 11,7 mm (SKN – 26 mm). Rugpjūčio I dešimtadienio oro temperatūra buvo 19,6 ºC, t. y. 1,1 laipsniu aukštesnė negu SKN norma (SKN – 18,5 ºC). Kritulių buvo nemažai – 23 mm (SKN – 26 mm), tačiau visi krituliai iškrito per labai trumpą laikotarpį, liūčių pavidalu. Liūtis lydėjo stiprūs vėjai, todėl toks lietus padarė daugiau žalos negu naudos: išguldė dalį dar anksčiau neišguldytų pasėlių, išplovė dirvožemį. Rugpjūčio vėsios naktys padidino drėgmės kiekį cukrinių runkelių pasėliuose (rasa ant lapų), susidarė palankios sąlygos plisti grybinėms lapų ligoms.

Kadangi buvo smarkiai pagulusių kviečių pasėlių, juose užaugo gana smulkūs ir prastesnės kokybės grūdai. Kai kuriuos pasėlius peraugo piktžolės, dėl to tapo sunkiau nuimti jų derlių. Tačiau Suvalkijoje yra ūkių, kuriuose kai kurie laukai ir šiais metais užaugino aukštą žiemkenčių derlių – 6–7 t/ha kviečių grūdų. Tai kur kas didesnis derlingumas, nei išauginama vidutiniškai Lietuvoje.

Dalis ūkininkų jau pasėjo žieminius rapsus arba pasės artimiausiu metu. Didžioji dalis sėmeninių linų pasėlių jau nukulta. Augalai užaugo gana žemi, suformavo nedaug galvenų.

Dauguma kukurūzų pasėlių gražūs, augalai aukšti, apatinės burbuolės stambios. Pluoštinės kanapės gana gražios, augalai aukšti – siekia 2,5– 3 m.

Deja, kai kurių kanapių augalų aukščio netolygumas lauke nuo pavasario yra išlikęs iki šiol. Sėklinės kanapės žemesnės, kai kurie pasėliai labai žolėti.

Pasitaiko silpniau išsivysčiusių cukrinių runkelių plotų žemesnėse laukų vietose bei augalų, kuriuos pažeidė grybinės ligos, kenkėjai (gaminis pelėdgalvis).

Šalies šiaurinėje dalyje grūdai kokybiški

LAMMC Joniškėlio bandymų stoties tyrimai byloja, kad Šiaurės Lietuvoje šiuo metu dirvožemis drėgnas. Tačiau ruošiant dirvas rapsų sėjai jis labai greitai išdžiūsta. Viršutinis jos sluoksnis tampa labai sausas. Jei nebus lietaus, rapsų sudygimas gali būti prastas dėl drėgmės trūkumo sėklos zonoje.

Žieminiai javai bei žieminiai rapsai nukulti. Nukultos avižos bei žirniai. Ir rapsų, ir žiemkenčių derliaus nuėmimo darbai praėjo sklandžiai, lietūs nelabai trukdė. Paskutiniųjų kūlimų žieminių kviečių grūdų drėgmė siekė vos 10–11 proc. (standartinė javų grūdų drėgmė yra 14 proc.).

Atskiruose ūkiuose situacija įvairi, bet daugumoje laukų žiemkenčiai nukulti. Šiuo metu matyti tik kukurūzų, vasarinių kviečių ir pupų pasėliai, jų būk­lė gera. Derliaus nuėmimą apsunkino žieminių kviečių išgulimas. Nukulti tokius sugulusių javų laukus buvo didelis iššūkis. Javų kombainų važiavimo kryptį reikėjo taikyti prie augalų sugulimo krypties, dažnai skersai laukų. Nerimas dėl grūdų kokybės dar nepasitvirtino, žieminių kviečių kokybė atitiko daugiausia pirmos klasės reikalavimus. Yra antros bei aukščiausios klasių grūdų.

Šių metų vasarinių kviečių ir miežių derlius, tikėtina, bus didesnis apie 20 proc., palyginus su pernykščiu. Vasariniai miežiai buvo truputį palinkę ar net mažai sugulę. Ankstyvesnės sėjos miežiai jau nukulti. Jų derlingumas siekia daugiamečius vidurkius. Vasariniai kviečiai neišgulę, tikėtina, derlius bus didesnis nei daugiametis vidurkis.

Pupų pasėliai atrodo gerai. Kenkėjai kol kas nepadarė žalos pasėliams. Yra laukų, kur matosi pavieniai usnių ploteliai. Ne visi pupų augalai turi ankščių, nors dauguma jų užaugino 6–8.

Antra žolė silosuoti nupjauta. Kituose laukuose taip pat silosuojama ar pjaunama šienui.

Pietryčių regione javapjūtė beveik baigta

LAMMC Vokės filialo duomenys rodo, jog Pietryčių Lietuvos regione rugpjūčio mėnesio pirmojo ir antrojo dešimtadienio vidutinė oro temperatūra buvo 19,5–20,5 °C. Daug dienų temperatūra viršijo 30 °C.

Pirmąjį rugpjūčio dešimtadienį vidutinis kritulių kiekis svyravo nuo 15 mm iki 25 mm. Daugiausiai lijo rugpjūčio 4 d. Tačiau ne visuose Pietryčių Lietuvos rajonuose. Nuo tos dienos lietaus nebuvo. Tai sudarė palankias sąlygas kulti ir žieminių, ir vasarinių javų, ir pupinių augalų pasėlių derlių. Neiškulti liko tik užsilikę nedideli ploteliai.

Visų žieminių javų laukai praktiškai jau nukulti. Vasariniai javai taip pat baigiami kulti.

Grikių pasėliai tampa vis ryškesnės raudonos spalvos, brandina grūdus. Tik kai kur suboluoja pavieniai žiedeliai.

Kanapių pasėliai – įvairios būklės. Patręštos, optimalaus tankumo kanapės užaugusios iki 1,2–1,8 m. Nepatręštos, per tankiai pasodintos – maždaug iki 1,0–1,2 m.

Kukurūzai – skirtieji ir silosui, ir grūdams, – atrodo panašiai. Jie – maždaug 1,5–2,5 m aukščio. Ypač vešlūs – prižiūrėti pasėliai.

Pievose, kuriose žolė buvo reguliariai pjaunama, auga antrasis atolas. Kur ji nebuvo pjaunama, žydi dobilai, o mig­linės žolės yra peraugusios, pageltusios.

Nuo fitoftoros purkštų bulvių bulvienojai dar žaliuoja, o mažiau purkštų – pradeda geltonuoti.

Apibendrinant galima konstatuoti, jog, nors atskiruose šalies ūkiuose situacija įvairi, dauguma žieminių javų laukų nukulta. Nukulti ir žieminiai rapsai. Baigiami kulti vasariniai javai. Derliaus nuėmimo spartą labai apsunkino žieminių kviečių išgulimas. Tačiau dabartinės techninės kombainų galimybės leido nuimti pagulusius javus be didesnių nuostolių. Panašu, kad nerimas dėl galimai prastos šių metų žieminių javų grūdų kokybės nepasitvirtins. Javų grūdų kokybė mažai kuo skiriasi nuo ankstesnių metų rodiklių: į aruodus vežami pirmos bei aukščiausios – ne tik antros – klasių grūdai. Tikėtina, kad Lietuvoje vidutiniai žieminių javų derlingumai nesumažėjo dėl išgulusių plotų. Jie liks tokie patys, kokie ir buvo LAMMC prognozuoti,  t. y. apie 15–20 proc. didesni nei praėjusiais metais.

Dr. Virginijus FEIZA

LAMMC ŽI Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas,

 

Dr. Algė LEISTRUMAITĖ

LAMMC ŽI Javų selekcijos skyriaus vedėja,

 

Dr. Virmantas POVILAITIS

LAMMC ŽI Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas,

 

Dr. Jūratė RAMANAUSKIENĖ

LAMMC ŽI Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja