Neteks paramos sertifikuotai sėklai – nebus ir kokybiškų grūdų

Sėjant sertifikuotą grūdų sėk­lą, pasėliai būna sveikesni, mažiau reikia augalų apsaugos priemonių, švaresnė tampa gamta.

Be paramos sertifikuotai sėk­lai grūdų kokybė prastės, o derlius ir eksportas mažės, teigia grūdų augintojai ir perdirbėjai.

Tik maždaug penktadalį kviečių plotų apsėdami sertifikuota sėkla, Lietuvos grūdų augintojai pagal šį rodiklį kelis kartus atsilieka nuo Vakarų Europos bei Skandinavijos šalių ūkininkų, kurie tokia sėkla apsėja 60–80 proc. pasėlių. Skatinant daugiau naudoti specialiai tam tikslui išaugintos ir paruoštos sėklos, nuo 2017 metų Lietuvoje taikoma susietoji parama – dabar išmoka už sertifikuota sėkla apsėtą hektarą siekia 14,2 euro. Tačiau grūdų augintojams bei perdirbėjams itin didelį nerimą kelia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) planai neberemti išmokomis javų iš sertifikuotos sėklos auginimo. Tai numatoma ŽŪM užsakymu Agrarinės ekonomikos instituto parengtame projekte, planuojant, kaip bus skirstoma parama naujuoju finansiniu laikotarpiu.

„Sertifikuotos sėklos naudojimas jau kelerius metus didėja, tai atėjo su parama. Nors ši sėkla 80–100 eurų už toną brangesnė nei paprasta, susietosios išmokos beveik ir užtenka kainos skirtumui kompensuoti. Aštrėjant konkurencijai grūdų rinkoje, tokios sėklos poreikis auga, vis daugiau ūkininkų nori auginti gerą produkciją rinkai, yra pritaikę technologijas. Tikimės, kad prie sertifikuotos sėklos populiarinimo prisidės ir perdirbėjai, ir sėklos platintojai. Tačiau be paramos proveržio mes nepadarysime, greičiausiai žengsime atgal. Netekus paramos, arba bus perkama sertifikuota sėkla, didės gamybos išlaidos, arba kiti ūkininkai sės nesertifikuotą sėklą, nes taip pigiau. Tad prastės grūdų kokybė, mažės mūsų konkurencingumas eksporto rinko- se“, – nuogąstauja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas.

Mokslininkų duomenimis, sertifikuota sėkla 20–30 proc. padidina derlių, grūdai būna geresnės kokybės, o pasėliai – sveikesni. Todėl ir pesticidų augalų apsaugai reikia mažiau, mažiau teršiama aplinka.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos nuomone, kaip teigia jos prezidentas Karolis Šimas, sertifikuota sėkla yra tvarių kviečių augintojų ūkių pagrindas, taip pat atitinka geros agrarinės ir aplinkosaugos būk­lės reikalavimus.

„Deja, esant tokiam nedideliam sertifikuotos sėklos naudojimui, Lietuvos kviečių kokybė, palyginti su kitomis šalimis, kuriose sertifikuota sėkla naudojama daug plačiau, blogėja. Tokias neigiamas pasekmes lemia ne tik tai, kad kviečių sėkla yra per retai atnaujinama, bet ir tai, kad Lietuvos žemdirbiai augina itin daug veislių. Blogėjanti kviečių kokybė lemia ir konkurencingumo užsienio rinkose mažėjimą, nes, norint sėkmingai konkuruoti, reikalingi stabilios kokybės grūdai“, – sako K. Šimas.

Jo teigimu, Grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, suprasdama būtinybę skatinti sertifikuotos sėklos naudojimą, numato prisidėti prie tyrimų, atrenkant Lietuvos klimatui ir auginimo sąlygoms tinkamiausias kviečių veisles. Asociacijos nuomone, ir toliau būtina valstybės parama, leidžianti žemdirbiams naudoti sertifikuotą sėklą, nes tai minimali investicija, atnešanti didžiausią pridėtinę vertę. Svarbiausia – tokiu būdu įgyvendinamas Europos žaliojo kurso siekis mažinti pesticidų kiekį žemės ūkyje. Būtent sertifikuota sėkla suteikia didesnę garantiją, kad, laikantis visų agrotechnikos sąlygų, užaugintas derlius turės mažesnę tikimybę apsikrėsti kenksmingomis piktžolių sėklomis, mikroorganizmais. Tada užaugintų kviečių kokybė tiktų tiek miltų gamintojams Lietuvoje, tiek ir užsienyje.

Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko A. Macijausko, dėl projekto, numatančio atsisakyti išmokų už sertifikuotą sėklą, diskutuojama su ŽŪM. Asociacija atlieka skaičiavimus, kaip paramos už sertifikuotos sėklos naudojimą atsisakymas galėtų paveikti Lietuvos konkurencingumą pasaulio grūdų rinkoje. Po to ministerijai bus pateikti įtikinami argumentai, ginantys ūkininkų interesus.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos informacija