Novatoriškos pamokos aplenks kaimo mokyklas

Dar šiemet šalies pradinukai turės galimybę dalyvauti prasidėsiančiose, ko gero, brangiausiose jų gyvenime neformaliose gamtos pažinimo pamokose. Vienos pamokos vertė – 2,6 tūkst. Eur, o jų per trejus metus iš viso žadama surengti 150. Nepaisant to, kad „auksinėmis“ pramintos pamokos prasidės jau lapkritį, šio projekto iniciatorės Aplinkos ministerijos (AM) atstovai tikina, kad kol kas anksti kalbėti apie mokyklas, gausiančias inovatyvias pamokas, mat techninė bazė dar neparuošta, o mokyklų sąrašas dar tikslinamas.

Novatoriškos pamokos – tik novatoriškoms mokykloms Anot AM Visuomenės informavimo projektų valdymo skyriaus vedėjos Giedrės Buivydaitės, specialiai šioms pamokoms bus sukurtas novatoriškas, mobilus gamtos pažinimo ir patyrimo centras – gamtos pažinimo studija. Jai įrengti reikalinga didelė aktų ar sporto salė, todėl planuojama rinktis didžiausią moksleivių kiekį ir infrastruktūrą turinčias mokyklas. Kauno r. Lapių pagrindinės mokyklos direktorės Vaidos Trofimišinienės teigimu, jų mokykloje mokosi 169 pradinukai, o apie rengiamą projektą jie net nebuvo informuoti. „Jeigu būtų pasiūlymas dalyvauti tokiame projekte, be abejo, norėtume, kad ir mūsų mokykloje būtų surengta pažinimo studija su Ugnies upe, Ledo karalyste, Žaibų karusele, Vandens tvirtove bei visais kitais žaidimais, jeigu visa tai būtų organizuojama nemokamai, – sakė V. Trofimišinienė. – Tačiau mūsų mokyklos informacija apie šį projektą nepasiekė.“ G. Buivydaitės paklausus, ar kaimiškose vietovėse besimokantiems mokiniams bus galima prisijungti prie didžiųjų mokyklų, vedėja atsakė, kad apie tai bus sprendžiama tik įvertinus galimybes, o vėliau prie šių veiklų bus kviečiamos jungtis ir aplink esančios kaimo ir miesto mokyklos. Tačiau į klausimą, kas padengs kelio išlaidas kaimo mokykloms, tiesaus atsakymo ji išvengė. Vedėjos teigimu, tai priklausytų konkrečiai nuo rajono, mokinių skaičiaus, kur vyks artimiausios pamokos.

Ką Aplinkos ministerija žino apie mokinius? Bandant išsiaiškinti, kodėl buvo parengtas toks brangus aplinkosauginis projektas, viešojoje erdvėje pasklido AM atstovų komentarai, esą vaikai atitrūkę nuo gyvosios gamtos, sunkiai atpažįsta gyvūnų ir augalų rūšis, menkai teišmano apie aplinkosaugą. Tačiau su tuo kategoriškai nesutinka V. Trofimišinienė, kuri „ŪP“ tvirtino, kad pastarieji argumentai turi būti pagrįsti, o jų neturint tokiais pareiškimais švaistytis nedera. „Man įdomu, kuo Aplinkos ministerijos atstovai remiasi teigdami, kad vaikai neišmano aplinkosaugos? Juk kas dveji metai mokyklose rengiami standartizuoti testai, kurie susiję ir su aplinkos pažinimu. Tik Švietimo ir mokslo ministerija gali atsakyti, kokios yra vaikų gamtosauginės žinios. Susidaro įspūdis, kad valdžiai atrodo, jog mokyklose niekas gamtosaugos abėcėlės vaikų nemoko“, – neslėpė nepasitenkinimo pašnekovė.

Atgal į gamtą – pro kompiuterio ekraną Pasak G. Buivydaitės, pradinukai imlūs naujovėms, inovacijoms, jie yra daug matę, keliavę, todėl juos vis sunkiau nustebinti. „Manome, kad pasirinktos priemonės yra efektyviausios šioje amžiaus grupėje, todėl pavyks įtraukti vaikus į veiklas ir sudominti aplinkosauga“, – kalbėjo specialistė. Ji taip pat tikino, kad daugiau kaip 8 iš 10 asmenų, dalyvaujančių ES finansuojamose iniciatyvose, kuriomis siekiama skatinti taikyti novatoriškus mokymo metodus ir naudoti patobulintą mokymo medžiagą vaikams, sako, kad tokios priemonės jiems turėjo teigiamą ilgalaikį poveikį. Tiek pat asmenų tvirtino, kad be ES paramos pasiekti tokių rezultatų būtų buvę neįmanoma vien dėl to, kad ne visos šalys turi vienodas galimybes investuoti į inovatyvias švietimo priemones. Vis dėlto šie argumentai neįtikino ilgametį pedagoginį darbą dirbančios V. Trofimišinienės, kuri atvirai šį projektą pavadino legaliu būdu „plauti“ pinigus. „Projekte numatytas 3D kino teatras, tačiau kitos įmonės daro lygiai tą patį – siūlo pažintinius filmus, tik už kur kas mažesnę kainą. Tiesa, juose nėra tiek specialiųjų efektų, tačiau jie ir nėra tokie būtini“, – nuomonę dėstė direktorė. Lapių pagrindinės mokyklos direktorė sakė, kad, užuot mokyklose bandžius imituoti gamtą, vaikus derėtų dažniau išvesti į lauką ir suteikti progą prisiliesti prie gyvosios gamtos. „Kaip galima vaiką priartinti prie gamtos, su juo kartu neišėjus į lauką? – retoriškai klausė pašnekovė. – Mano manymu, turime vertingesnių aplinkosauginių projektų. Vienas jų – tarptautinis Baltijos jūros projektas, kurio veiklos išties vertingos. Pavyzdžiui, kasmet su mokiniais stebime, kada į artimiausias seniūnijas parskrenda ir išskrenda gandrai, kiek jie turi lizdų ir pan.“ Direktorė prideda, kad Lapių miestelyje organizuojamos bendruomenės talkos, pirmojo medžio sodinimo šventės, tad ugdymas neprasilenkia su gamtos pažinimu. „Pavyzdžiui, mokyklinukai nuo 6 metų kartu su kitais bendruomenės nariais prisideda sodindami mišką, todėl tikiu, kad vaikas, pasodinęs savo medį, niekada nepadegs miško“, – tvirtino direktorė. V. Trofimišinienės tikinimu, aplinkosauga – jų kasdienybė, mat 7 km nuo mokyklos yra nutolęs Kauno regiono sąvartynas. „Turime aplinkosauginį klubą, kuris tiria taršą, sunkiasvorių šiukšliavežių keliamą triukšmą, todėl realiai matome taršos pasekmes. Taip pat vaikai apsilanko šiukšlių perdirbimo įmonėje, aktyviai dalyvauja aplinkosauginiuose būreliuose, todėl mane labiausiai papiktino teiginiai, kad vaikai šioje srityje praktiškai nieko nenusimano. Iškyla klausimas – kada paskutinį kartą Aplinkos ministerijos atstovai lankėsi mokyklose ir domėjosi mokymo programomis?“ – svarstė Kauno r. Lapių pagrindinės mokyklos direktorė V. Trofimišinienė.

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Lapių pagrindinės mokyklos nuotrauka

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.