Nuplautų daržovių vanduo pavojingas laukams?

Visų išteklių tausojimas yra bendra Europos Sąjungos šalių kryptis. Vis daugiau propaguojamas ir pakartotinis vandens naudojimas. Nors Lietuvoje daržovių augintojai yra baudžiami, jei laukus laisto vandeniu, kuriuo plovė daržoves. Aplinkosaugininkai tokį vandenį traktuoja kaip pavojingą atlieką, o ūkininkai stebisi, kaip gali vanduo, kuriuo buvo nuplautos žemėtos bulvės ar morkos, ir kuriame be žemių ar likusio daržovės lapo daugiau nieko nėra, gali būti pavojingas laukams, nuo kurių ir buvo nuimtas šių daržovių derlius.

Į laukus vežti draudžiama

Kasmet daržovių augintojai išaugina ir rinkai patiekia tonas bulvių ir kitų daržovių. Dalis šios produkcijos vartotojams patenka plauta, tačiau dauguma ūkių susiduria su vandens, naudoto plauti, utilizavimo problemomis.

„Aplinkosaugininkai vandenį nuo plautų daržovių traktuoja kaip gamybines nuotekas, pavojingas atliekas, kurių negalima skleisti ant laukų. Jei daržovių augintojas tokį vandenį išveža į laukus, jis yra baudžiamas. Baudos siekia ne vieną tūkstantį eurų. Vadovaujantis tokia logika, išeitų, kad ir, pavyzdžiui, javus nuo lauko nukūlei – ir šiaudų negalima būtų aparti.

Taip tręšti laukus galima, mėšlą įterpti, srutas vežti į laukus galima, o vandens po daržovių plovimo ant laukų skleisti kažkodėl negalima“, – piktinosi Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Pasak asociacijos vadovės, po daržovių plovimo vanduo yra nusodinamas ir tampa biologiškai skaidžiomis atliekomis, tačiau dabar daržovių augintojai turi vandenį bei po plovimo nusodintą dumblą tvarkyti kaip nuotekas bei mokėti didžiulius pinigus, nors daržoves plauna tik vandeniu be jokių priedų.

Lietuvos ūkių išaugintų daržovių dalis vartotojams patenka per prekybos centrus. Iš visų daržovių rūšių didžiausi yra plaunamų morkų kiekiai. Pirminis plovimas taip pat yra taikomas plaunant burokėlius, bulves, kitas daržoves. Pastaraisiais metais per prekybos centrus realizuojamos plautos daržininkystės produkcijos kiekiai turi tendenciją didėti. Tad ir vandens daržovėms plauti sunaudojama daugiau, susidaro didesni tokio vandens kaip nuotekų tvarkymo kiekiai, o už jų tvarkymą ūkininkams tenka nemažai sumokėti.

Prilyginamas fekalijų nuotekoms

Šakių rajone ūkininkaujantis, bulves, burokėlius, kitas daržoves auginantis Martynas Laukaitis įsitikinęs, jog dabar galiojantys teisės aktai netinkamai reglamentuoja vandens po daržovių plovimo tvarkymą.

„Pagal dabar galiojančias normas, jeigu nuplovei bulves ir tą purviną vandenį išpylei laukuose, tai padarei nusikaltimą, nes pagal įstatymus toks vanduo prilyginamas buitinėms nuotekoms. Jei, pavyzdžiui, kasant bulvė nukrito lauke, pribyrėjo žemių, tai čia nieko tokio, bet jei purviną vandenį nuvežei atgal į lauką, tai jau laikoma tarša. Absurdas, kai vanduo po daržovių plovimo yra prilyginamas fekalijoms iš buitinių nuotekų ar chemizuotos gamybos atliekoms“, – piktinosi M. Laukaitis.

Ūkininkas stebėjosi, kodėl netaupomas vanduo, švaistomi ištekliai, o kartu ir beprasmiškai sunkinamos ūkininkavimo sąlygos Lietuvos žemdirbiams.

„Buvo atvejų, kai ūkininkai už tokio vandens išlaistymą laukuose buvo nubausti, o baudos – milžiniškos“, – teigė M. Laukaitis.

Pasvalio rajone įsikūrusios uždarosios akcinės bendrovės „Sodžiaus rytas“ vadovas Algimantas Morkūnas įsitikinęs, jog teisės aktuose yra nelogiškų reikalavimų, kuriuos būtina taisyti. „Nuplauni morką ar kitą daržovę – ir vandens, kuriame liko žemių ar lapų, negali į lauką vežti. Vandenį nuo plautų daržovių turime tvarkyti kaip nuotekas, nors jis niekuo neužterštas, nes tik žemes nuo daržovių nuplovė. Visas pasaulis taupo vandenį, naudoja antrą kartą ir netgi išvalytas tualetų nuotekas naudoja laistyti, o pas mus vandeniu be jokių priemaišų, kuriuo tik morkas nuplovei, negali palaistyti laukų. Sveiku protu nesuvokiami tokie reikalavimai“, – piktinosi A. Morkūnas.

Bulvių, morkų ir kitų daržovių augintojas, Kėdainių rajone ūkininkaujantis Vidmantas Girdzijauskas dabar galiojančią tvarką vadina didžiausiu absurdu. „Aš gi parsivežu iš savo lauko daržovę, ją nuplaunu, bet negaliu į tą patį lauką sugrąžinti tų nuoplovų. Niekas man negali atsakyti į klausimą, kodėl taip yra. Kas sugalvojo tokius įstatymus? Juk po bulvių, morkų plovimo vanduo pasidaro tik žemėtas, bet jį kažkodėl turime tvarkyti kaip nuotekas ir už jų tvarkymą mokėti po 9 centus už kubinį metrą. Tai ir vandens, išteklių švaistymas, ir papildoma našta ūkininkams. Ūkininkai, kurie prekybininkams bei vartotojams patiekia didesnius kiekius plautų daržovių, už tokio vandens kaip nuotekų tvarkymą sumoka didžiules sumas, o tai didina ir produkcijos savikainą“, – tvirtino V. Girdzijauskas.

Neadekvačios baudos

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Z. Cironkienė įsitikinusi, jog už vandens po daržovių plovimo tvarkymo reikalavimų pažeidimą numatytos baudos yra neadekvačios, neproporcingai didelės padarytai žalai.

„Numatytos baudos yra neproporcingos padarytai žalai – tiek dėl vandens po daržovių plovimo skleidimo ant laukų, tiek dėl pakuočių apskaitos, tiek ir dėl įstatymų painiavos už blogai deklaruotą laistyti naudojamą vandenį iš gręžinių. Yra ūkis, kuris turi surinkęs beveik 300 tūkst. eurų baudų vien todėl, kad įstatymas buvo kaitaliojamas, jo formuluotės neaiškios“, –
sakė Z. Cironkienė.

Pasak asociacijos vadovės, minėtas ūkininkas metai iš metų tvarkingai deklarauodavo vandens sunaudojimą iš gręžinio, tačiau mokėjo po 3 ct už kubinį metrą, kadangi jį naudodavo savo, t. y. ūkio reikmėms, o pasirodo, jog reikėjo mokėti po 10 ct, nes tai jau yra kitos reikmės. Dabar baudos skaičiuojamos pagal formulę, taikant koeficientą 10, už visą laikotarpį skaičiuojama po 1,13 Eur už kub. m vandens.

„Įstatymas neaiškiai parašytas – už savo reikmėms sunaudotą vandenį reikia mokėti po 3 ct, o kitoms reikmėms – po 10 ct. Daržovių augintojas traktavo, kad laisto daržoves – tai naudoja savo reikmėms, ką jam buvo patikinę ir kontrolieriai, todėl ir mokėjo ilgą laiką po 3 ct už kubinį metrą, kai reikėjo po 10 ct. Be to, keitėsi ir vandens kiekiai, už kuriuos reikėjo mokėti, tad dabar jis už visą vandenį, kurį deklaravo, turi sumokėti po 1 eurą 13 centų už kubinį metrą. Sąžiningai deklaravęs, kiek vandens sunaudoja, ūkininkas už susidariusią skolą yra iš karto baudžiamas milžiniškomis baudomis“, – teigė Z. Cironkienė.

Apmaudu, kad, anot asociacijos vadovės, niekas nepakonsultavo, nenurodė klaidų, nedavė laikotarpio, per kurį ūkininkas galėtų ištaisyti klaidą, kaip, pavyzdžiui, daro Valstybinė mokesčių inspekcija, o iš karto buvo skirta bauda. „Apie neadekvačias baudas diskutavome su aplinkos ministru, ir jis pripažino, kad šioje srityje yra nelogiškumų, kad įstatymai yra taisytini, bet kada ir ar taisys – nežinia“, – sakė Z. Cironkienė.

Svarstys galimus pakeitimus

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas Irmantas Valūnas „Ūkininko patarėjui“ teigė, jog sutinkąs su daržovių augintojais, kad kai kurie daržininkystės veiklą reglamentuojančių teisės aktų punktai yra taisytini. „Pagal nustatytą apibrėžimą ūkinėje, pelno siekiančioje veikloje naudotas vanduo yra užterštas ir priskirtinas gamybinėms nuotekoms, o pagal nuotekų tvarkymo reikalavimus jo pilstyti bet kur neleidžiama, – teigė I. Valūnas. – Sutinku su daržovių augintojais, kad vandens, kuriuo tik buvo nuplautos žemėtos daržovės, ir jame nėra jokių kitų priemaišų, tvarkymas galėtų būti vykdomas kitaip. Svarstysime galimus daržininkystės veiklą reguliuojančių teisės aktų pakeitimus. Apie tai kalbėjome su ministerijos vadovybe, situaciją žinome, ieškosime sprendimo. Jeigu tikrai yra tik švariu vandeniu nuo daržovių nuplauta mūsų gimtoji žemelė, tai, matyt, viskas būtų kaip ir gerai. Tačiau, kita vertus, buvo atvejis, kai tokiame po daržovių plovimo vandenyje buvo rasta ne tik dirvos dalelių, bet ir kitų medžiagų. Tai rodo, kad buvo arba nuotekos sumaišytos, arba kažko į vandenį pridėta, ko paskleisti ant laukų tikrai negalima.“

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės patarėjas patikino, jog bus ieškoma subalansuoto sprendimo. „Jei vandenyje yra kažkokių ploviklių liekanų, mes pasisakome prieš tokio vandens išlaistymą laukuose. Jis paskui patektų į gruntinius vandenis, gyventojų šulinius, paviršinius vandenis ir juos terštų. Yra dvi medalio pusės, kaip, matyt, dažnai gyvenime būna. Po daržovių plovimo tik žemėtas vanduo galėtų būti skleidžiamas laukuose, bet reikalingi saugikliai, kad taip nebūtų atsikratoma užterštu vandeniu“, – tvirtino I. Valūnas.

Už nuotekų tvarkymo pažeidimus Administracinių nusižengimų kodeksas numato sankcijas, baudas. Kontroliuojančios institucijos vykdydamos patikrinimus kasmet nustato pažeidimų, už kuriuos yra skiriamos baudos.

„Visus mokesčius, valstybinius mokėjimus surenka Valstybinė mokesčių inspekcija. Ji tikrai lanksčiai reaguoja ir dėl susidariusios skolos arba prievolės sumokėti baudą mokėtiną sumą galima išdėstyti per tam tikrą laikotarpį. Tiesiog reikia tartis su mokesčių administratore“, – sakė I. Valūnas.

Baudos, jų dydis, anot Aplinkos ministerijos atstovo, nustatomas ne vieno asmens – būna svarstoma platesne prasme ir įvertinus susidariusią situaciją. „Paprastai baudos griežtinamos, didinamos, kaip ,pavyzdžiui, yra ir už Gyvosios gamtos taisyklių, žvejybos, medžioklės, kitus su aplinkosauga susijusius pažeidimus, kai yra piktnaudžiavimų, nemažėja pažeidimų. Baudos dažnai didinamos ir prevenciškai, kad sulaikytų nuo galimo pažeidimo padarymo. Yra didelis menas parinkti tokį baudos dydį, kuris veiktų ir prevenciškai, bet kartu būtų ir skaudus, ir visgi realus sumokėti. Mat per didelė bauda, kaip ir per maža, neduos siekiamų rezultatų“, – teigė I. Valūnas.

Violeta GUSTAITYTĖ

ŪP korespondentė